Naujoje Jameso Webbo kosminio teleskopo nuotraukoje užfiksuotos įspūdingos netolimoje Barnardo galaktikoje esančios dulkių ir dujų konfigūracijos, rašo „ScieneAlert“.
Barnardo galaktika, dar kitaip vadinama NGC 6822, yra už 1,6 mln. šviesmečių – tai arčiausiai Paukščių Tako esanti galaktika. Žinoma, kad NGC 6822 yra maža, vos 7 tūkst. šviesmečių skersmens, nykštukinė galaktika. Be to, joje labai mažai sunkiųjų elementų, o dauguma jos žvaigždžių gimė per pastaruosius 5 mlrd. metų.
Dėl to Barnardo galaktika yra puiki „laboratorija“ galaktikų evoliucijai ankstyvojoje, mažai sunkiųjų metalų turėjusioje Visatoje tirti.
Visi Visatoje esantys elementai, sunkesni už vandenilį ir helį, yra sukuriami žvaigždžių – susiliejant šių milžiniškų ugninių kamuolių branduoliuose esantiems atomams.
Be kita ko, kai žvaigždės savo gyvenimo pabaigoje sprogsta arba susiduria, susidaro dar sunkesni elementai.
Barnardo galaktika didžiąją savo gyvenimo dalį praleido santykinai izoliuota, nesąveikaudama su jokiais kitais objektais. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl jos metališkumas toks mažas.
Tačiau mums tai puiki žinia – turime netoliese esantį objektą, pasižymintį mažu metališkumu, kuriame formuojasi žvaigždės, todėl galime sužinoti, kaip galėjo atrodyti ankstyvosios Visatos galaktikos.
Naujoje Jameso Webbo kosminio teleskopo užfiksuotoje fotografijoje žalsvai geltonos spalvos sūkuriai – dujos ir dulkės, ryškiai raudonos spalvos zonos – žvaigždžių formavimosi regionai, oranžinės dėmės – tolimesnės galaktikos ir visa tai gaubia tankus spindinčių žvaigždžių laukas.