Panašu, kad naujasis algoritmas, skirtas pavojingiems netoli Žemės skriejantiems asteroidams aptikti, yra toks veiksmingas, kad jau pirmasis bandymas buvo sėkmingas – pastebėta 200 metrų skersmens kosminė uoliena, skelbia „IFLScience“.
„Bennu“ ir kiti asteroidai / NASA nuotr.
Tikimasi, kad Vera C. Rubin teleskopas pradės veikti 2024 m. rugpjūtį. Planuojama, kad jis atliks daugybę neįtikėtinų stebėjimų ir tyrimų, įskaitant ir 10 metų truksiantį Pietų pusrutulio naktinio dangaus stebėjimą.
Algoritmas buvo sukurtas „potencialiai pavojingų“ asteroidų medžioklei ir išbandytas Havajuose vykdant ATLAS stebėjimus, kur „HelioLinc3D“ pavadinta programinė įranga pateisino lūkesčius, aptikdama asteroidą 2022 SF289 – 200 metrų skersmens kosminę uolieną, skriejančią tarp Žemės ir Jupiterio orbitų.
„Aptikusi 2022 SF289 asteroidą ir įrodžiusi, kad yra realiai veiksminga, programinė įranga, kurią Vera C. Rubin teleskopas naudos ieškodamas tūkstančių dar nežinomų potencialiai pavojingų asteroidų, leis mums visiems jaustis saugiau“, – savo pareiškime teigė pagrindinis „HelioLinc3D“ kūrėjas, Vašingtono universiteto mokslininkas Ari Heinze.
Dar neatrastų potencialiai pavojingų asteroidų (angl. potentially hazardous asteroids, PAH) greičiausiai yra tūkstančiai. Šiuo metu asteroidai aptinkami teleskopais stebint tą pačią dangaus sritį mažiausiai keturis kartus kiekvieną naktį ir analizuojant, ar nuotraukose matomos šviesos dėmės aiškiai juda tiesia linija. Šiuo metodu iki šiol aptikta 2300 PAH, tačiau jis veikia ne visada ir ne su kiekvienu teleskopu.
„Live Science“ rašo, kad norėdami užfiksuoti pirmąjį asteroidą, mokslininkai išbandė naująjį algoritmą su archyviniais duomenimis, gautais Havajuose atliekant asteroidų susidūrimo su Žeme paskutinio perspėjimo sistemos (angl. Asteroid Terrestrial-impact Last Alert System, ATLAS) tyrimą, kurio metu kiekvieną naktį padaromi mažiausiai keturi tos pačios dangaus vietos atvaizdai. Paieškos metu aptikta tai, ko ATLAS nepastebėjo, – didelis asteroidas, matomas trijuose atskiruose dangaus atvaizduose, padarytuose 2022 m. rugsėjo 19 d. ir dar tris naktis po to.
Pagal ATLAS metodiką, objektas turi būti matomas keturiose skirtingose tą pačią naktį darytose nuotraukose ir tik tada jis gali būti laikomas asteroidu. Kadangi 2022 SF289 neatitiko šių kriterijų, pasaulis prieš tai taip ir nesužinojo apie jo priartėjimą prie Žemės.
Tuo tarpu naujasis „HelioLinc3D“ algoritmas pajėgus aptikti asteroidus, turėdamas daug mažiau duomenų. Pasak tyrėjų, Vera C. Rubin observatorija, kuriai ir buvo sukurtas šis algoritmas, skenuos dangų tik du kartus per naktį, bet kurs kas detaliau nei dauguma šiuolaikinių observatorijų.
2022 SF289 gali labai priartėti prie Žemės, perpus arčiau nei Mėnulis, tačiau artimiausioje ateityje jis nekels pavojaus mūsų planetai.
Kol kas pavojingiausiu mums žinomu asteroidu išlieka „Bennu“, kurio mėginiai į Žemę pirmą kartą bus atgabenti šį rugsėjį.
