Palyginti su Žeme, Mėnulis yra apleista vieta. Jame nėra tekančio vandens, debesų ir gyvybės ženklų. Tačiau vienas NASA mokslininkas mano, kad Mėnulyje yra daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, rašo „Space“.
Shackleton kraterio vizualizacija. Artimoji (į Žemę atgręžta) Mėnulio pusė yra dešinėje. / NASA
NASA Goddardo kosminių skrydžių centro planetų mokslininkas Prabalas Saxena sakė, kad mikrobinė gyvybė gali egzistuoti tokioje atšiaurioje aplinkoje kaip Mėnulyje.
„Kai kuriuose beoriuose kūnuose gali būti potencialiai tinkamų gyventi nišų tokiai gyvybei santykinai apsaugotose vietose“, – sakė Prabal Saxena.
Šie Mėnulio mikrobai, jei jie egzistuoja, greičiausiai atsirado Žemėje ir nukeliavo į Mėnulio prisitvirtinę prie mėnuleigių roverių.
P.Saxena tiria, kur už mūsų Saulės sistemos ribų gali egzistuoti ateivių gyvybė, tačiau pastaruoju metu jis dirba su komanda, kurios akiratyje yra Mėnulio pietinis ašigalis.
Pastaraisiais metais Mėnulio pietiniam ašigaliui skiriama daug dėmesio, nes būtent ten 2025 m. NASA tikisi išlaipinti „Artemis III“ astronautus. Agentūra nustatė 13 galimų nusileidimo vietų:
Mėnulio pietiniame ašigalyje dar nėra įkėlęs kojos nė vienas žmogus. Tačiau iš NASA Mėnulio mineralogijos žemėlapio žinome, kad krateriuose yra ledo, kurį astronautai galėtų išgauti raketiniam kurui, rašo „Business Insider“.
Kai kurie šių kraterių regionai yra nuolatinėje tamsoje, – dėl to šių Mėnulio kišenių niekada nepasiekia kenksminga Saulės spinduliuotė, ir tai gali būti saugus prieglobstis mikrobams.
Mokslininkai nustatė, kad bakterija Deinococcus radiodurans Tarptautinės kosminės stoties išorėje išgyveno metus. Tai rodo, kad tikimybė tokiai mikrobų pobūdžio gyvybei Mėnulyje yra.
Net jei dabar Mėnulyje mikrobų nėra, jie beveik neabejotinai atsiras, jei jo paviršiumi pradės vaikščioti žmonės. Ir jei P.Saxena ir jo komanda yra teisūs, šie mikrobai galėtų ne tik išgyventi, bet ir potencialiai augti bei klestėti šiuose nuolat apsemtuose krateriuose.
