Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 24 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 24 d. 15:39
Interneto greitis: kaip suprasti, kokio iš tikrųjų reikia?
Lapkričio 24 d. 11:39
Lietuvos ekranų tendencijos
Lapkričio 23 d. 15:27
„Garmin“ pristato pirmąjį didelio formato nardymo kompiuterį „Descent X50i“
Lapkričio 23 d. 11:37
Išmani vaikystė: ekspertė apžvelgia, kokius įgūdžius ugdo programavimas, robotika ir dirbtinio intelekto naudojimas
Lapkričio 22 d. 17:37
Svečiai gali „pavaišinti“ virusais: kodėl namuose būtinas „Šlepečių Wi-Fi“?
Lapkričio 22 d. 14:36
Didelei daliai vyresnių žmonių skaitmeninės paslaugos – sunkiai prieinamos
Lapkričio 22 d. 11:21
Medžiodami nuolaidas išlikite budrūs: ekspertas pataria, kaip netapti sukčių auka perkant internetu
Lapkričio 22 d. 08:16
Failų bendrinimo technologijos: kaip jos prisitaiko prie augančių šiuolaikinio žmogaus poreikių?
Lapkričio 21 d. 20:39
Asfaltas klojamas, o ryšys stringa: kodėl infrastruktūros spragos stabdo skaitmeninę pažangą Lietuvoje?
Lapkričio 21 d. 18:37
Norite kalbėti vokiškai, itališkai ar kiniškai? „Microsoft Teams“ atnaujinimas pavers jus poliglotu
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Tik laiko klausimas, kada į Žemę tėkšis asteroidas, – mokslininkai atrinko pačius pavojingiausius

Publikuota: 2023-05-25 12:53
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Kastytis Zubovas
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“

Per milijardus metų Žemę ne kartą talžė asteroidų smūgiai. Pačioje jaunystėje jų buvo daugiau, vėliau sumažėjo, bet niekur nedingo. Puikiai žinome Čikskulubo krituolį, kuris prieš 66 milijonus metų sukėlė katastrofą, išnaikinusią visus sausumos ir jūrų dinozaurus. Žmonijai kol kas tokio masto katastrofos pavyko išvengti, bet tik laiko klausimas, kada civilizacijos žlugimu grasinantis asteroidas pasuks mūsų link.

Tik laiko klausimas, kada į Žemę tėkšis asteroidas, – mokslininkai atrinko pačius pavojingiausius
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Po truputį kuriamos technologijos, leisiančios apsisaugoti nuo pražūtingo smūgio, bet tam reikia pavojingą asteroidą laiku ir vietoje pastebėti.

Asteroidų, net ir didelių, Saulės sistemoje gausybė, taigi svarbu žinoti, kurie iš jų gali kelti pavojų ir yra verti stebėjimo. Turėdami informacijos apie asteroido trajektoriją, galime apskaičiuoti jo orbitą ir bandyti prognozuoti, ar – ir kada – jis susidurs su Žeme.

Bet čia iškyla problema: prognozės patikimos tik maždaug šimtui metų į ateitį. Ilgesniais laikotarpiais asteroidų orbitos tampa chaotiškos – net ir labai mažos pradinių sąlygų paklaidos lemia milžiniškus prognozių pokyčius. O ir svarbios modeliui savybės yra tikrai įvairios – ne tik dabartinė asteroido padėtis ir greitis, bet ir jo dydis bei forma, nuo kurių priklauso iš Saulės gaunama šiluma, bei planetų judėjimas, kuris perturbuoja orbitą.

Naujame tyrime mokslininkai bando apeiti šias kliūtis, asteroidų susidūrimą su Žeme nagrinėdami tikimybiškai. Kiekvienam iš 157 asteroidų, kurių dydis viršija kilometrą, o orbita praeina mažiau nei 0,05 astronominio vieneto (atstumo nuo Žemės iki Saulės) nuo Žemės orbitos, jie apskaičiavo tikėtiną judėjimą artimiausią tūkstantį metų. Tą padarė daugybę kartų, varijuodami pradinius parametrus paklaidų ribose. Taip jie galėjo nustatyti, kurie asteroidai gali priartėti prie Žemės arčiau nei Mėnulio orbita, ir įvertinti tokio priartėjimo tikimybę.

Tokių asteroidų aptikta 28. Pavojingiausias atrodo asteroidas 7482 (pavadinimo jis neturi), kuris per artimiausią tūkstantmetį didžiąją dalį laiko praleis labai arti Žemės orbitos. Kiek arti jis bus prie pačios Žemės, pasakyti sudėtinga, bet stebėti jį tikrai verta.

Dar vienas išskirtinis asteroidas yra 143651, kurio orbita pasirodė labai chaotiška, neprognozuojama ilgesniu nei kelių dešimtmečių laikotarpiu. Šie rezultatai padės atsirinkti, kuriems asteroidams skirti daugiausiai dėmesio tikslinant jų orbitų parametrus.

Tyrimo rezultatai „arXiv“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Aplinkos pavojai gyvybingoms egzoplanetoms

Šiuo metu žinome daugiau nei penkis tūkstančius egzoplanetų – planetų prie kitų žvaigždžių. Tarp jų apie pusantro šimto yra uolinės planetos savo žvaigždžių gyvybinėse zonose – jų paviršiaus temperatūra, tikėtina, yra tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Nors dar toli gražu negalime atsakyti, ar kurioje nors iš jų egzistuoja gyvybė, visgi šios planetos traukia didesnį mokslininkų dėmesį.

Lietuvos mokslininko tyrimai gali pakeisti robotų ateitį

Automatizacija yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis, todėl robotų tikslumas tampa vis svarbesniu veiksniu įvairiose srityse – nuo pramoninės gamybos iki medicinos. „Vilnius Tech“ alumnas Marius Šumanas savo doktorantūros studijų metais gilinosi į robotų pozicionavimo klaidų mažinimą, pasitelkdamas inovatyvius mašininio mokymosi metodus.

Keista Urano magnetosfera – trumpalaikė?

1986 metais pro Uraną praskrido „Voyager 2“ – kol kas vienintelis žmonių sukurtas prietaisas, lankęsis šios planetos apylinkėse. Jis dar daugybę planetos ir palydovų nuotraukų bei atliko kitokių matavimų. Gauti duomenys, susiję su planetos magnetosfera, nustebino mokslininkus.

2024 m. lapkritis
2024-11-20 21:02
Ar Saulės ašigaliuose rasime sūkurių?
2024-11-20 12:19
Dirbtinio intelekto kvailumas ir kitos temos tarpdisciplininėje KTU SHMMF konferencijoje
2024-11-19 21:05
Krovinių svaidymas iš Mėnulio
2024-11-18 09:31
Pagerbtos Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatės
2024-11-16 18:42
Potvyniai nesferiškuose dangaus kūnuose
2024-11-15 13:25
Marso pluta – druskinga ir kieta
2024-11-14 21:11
Radijo žybsniai – masyviose galaktikose
2024-11-14 15:23
Masinančios antraštės – evoliuciniai mūsų smegenų spąstai, arba kodėl vartojame per daug informacijos
2024-11-14 13:17
Senovinio Marso vandenyno istorija
2024-11-13 21:04
Membraniniai kosminiai teleskopai
2024-11-10 09:13
Net trys KTU jaunosios tyrėjos – pasauliniame mokslinių tyrimų „pičų“ pusfinalyje
2024-11-09 12:26
Geresni erdvėlaivių varymo algoritmai
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama