Labai skirtingi procesai gali lemti tų pačių mineralų atsiradimą. Nors deimantai gali susidaryti veikiant įvairioms žemės jėgoms, jie gali susidaryti ir dėl smūginės bangos, kai į Žemę įsirėžia asteroidas, kurio tik nedidelė energijos dalis išsisklaido atmosferoje, rašo „New Atlas“.
Diablo kanjono meteoritas / „Wikimedia“
Tačiau kai mokslininkai, naudodami pažangius vaizdavimo metodus, apžiūrėjo deimantus iš Diablo kanjono meteorito, jie nustatė, kad tai nėra paprasti brangakmeniai. Šis meteoritas nukrito maždaug prieš 50 000 metų ir suformavo Meteorų kraterį – vieną iš labiausiai nepažeistų smūginių kraterių pasaulyje.
2022 m. tyrime mokslininkai pranešė, kad šie akmenys pasižymi deimantams būdingu kietumu, tačiau taip pat yra neįprastai plastiški. Be to, jie pasižymi elektroninėmis savybėmis, kurias galima sureguliuoti, todėl gali būti naudingi elektronikoje.
Juvelyriniuose dirbiniuose naudojami deimantai yra sudaryti iš anglies atomų kubo formos, kurių kiekvienas atomas sujungtas su keturiais kitais, kartais pertrauktas kitų elementų priemaišomis, galinčiomis suteikti atspalvį.
Lonsdaleitas yra reta anglies forma, pirmą kartą rasta 1967 m. Diablo kanjono meteorite ir anksčiau manyta, kad ją sudaro šešiakampės gardelės atomai. Jis buvo įtrauktas į anglies alotropų (būdų, kaip šis nepaprastai universalus elementas gali išsidėstyti) sąrašą kartu su grafitu ir kitais.
Tačiau, ištyrę lonsdaleitą Ramano spektroskopijos ir kristalografijos metodais, mokslininkai nustatė, kad vyksta kai kas daug įdomesnio. Paaiškėjo, kad lonsdaleitas iš tikrųjų apima tradicinius kubinius deimantus ir į grafeną panašius domenus, kurie susiliejo vadinamuosiuose diafituose.
Turimas lonsdaleito kiekis buvo per mažas, kad būtų galima patikrinti kai kurias jo savybes. Tačiau modeliavimas rodo, kad šešiakampis darinys turėtų būti 58 proc. kietesnis už įprastus deimantus. Kiek kietas gali būti diafitas, dar neaišku.
