Stratosfera – tai antrasis Žemės atmosferos sluoksnis, besitęsiantis iki 50 kilometrų aukščio. Jame palyginti ramu, bet per jį galima girdėti silpnus garsus, sklindančius iš troposferos, kurioje mes ir gyvename. Tačiau ne visi aptikti garsai turi aiškią kilmę, rašo „IFL Science“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Mokslininkai garsams fiksuoti naudojo mikrobarometrus, pritvirtintus prie karšto oro balionų, kurie skraido naudodami pasyvią saulės energiją. Šie prietaisai gali matuoti nedidelius slėgio pokyčius. Iš pradžių jie buvo sukurti ugnikalniams stebėti, o dabar jais galima nustatyti žemesnius garsus, nei žmogaus ausis gali girdėti.
Nustatyta, kad stratosferos garsų šaltiniai yra natūralūs gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, audros ir vandenyno bangų susidūrimai. Taip pat gali būti užfiksuota žmogaus veikla, pavyzdžiui, vėjo turbinos ar sprogimai. Dar keistesnis yra garsas, kuriam šiuo metu nėra jokio paaiškinimo.
„Stratosferoje yra paslaptingų infragarso signalų, kurie kai kurių skrydžių metu pasitaiko kelis kartus per valandą, tačiau jų šaltinis yra visiškai nežinomas“, – pareiškime teigė tyrimui vadovavęs Danielis Bowmanas iš Sandijos nacionalinės laboratorijos.
Mokslininkai turi keletą idėjų, kas galėtų būti šie paslaptingi garsai, – nuo anksčiau nepastebėtos atmosferos turbulencijos formos iki neatpažįstamai iškraipyto aido iš apačios.
Tyrėjai teigia, kad jie ir toliau tirs stratosferoje sklindančius garsus, ieškos jų kilmės vietų ir tirs jų kintamumą įvairiais metų laikais ir skirtinguose pasaulio regionuose.
Šis tyrimas žavus tuo, kad jis buvo atliktas naudojant labai paprastą sąranką. Balionai pagaminti iš įprastinių medžiagų, todėl yra gana pigūs. Kadangi šie balionai ir prietaisai keliauja šimtus kilometrų, jie gali nusileisti sunkiai pasiekiamose vietose – nebent JAV karinės oro pajėgos juos numuštų anksčiau.
„Mūsų balionai iš esmės yra didžiuliai plastikiniai maišai, kurių viduje yra šiek tiek medžio anglies dulkių, kad jie būtų tamsūs. <...> Kai saulė apšviečia tamsius balionus, viduje esantis oras įkaista ir tampa plūdrus. Šios pasyvios saulės energijos pakanka, kad balionai pakiltų nuo žemės paviršiaus į daugiau nei 20 kilometrų aukštį“, – paaiškino D. Bowmanas.
Stratosferą tirti labai svarbu. Čia yra ozono sluoksnis, saugantis mūsų planetos gyvybę nuo pavojingiausių ultravioletinių Saulės spindulių. Žmonės taip pat daro įtaką šiai atmosferos daliai – šiltnamio efektą sukeliančios dujos verčia stratosferą trauktis.
