Saturnas, kaip ir Žemė, turi metų laikus. Tiesa, kiekvienas iš keturių trunka apie septynerius Žemės metus – nes Saturnas aplink Saulę skrieja net 28-erius.
© NASA/JPL/Space Science Institute
Dar devintame praeito amžiaus dešimtmetyje skrisdami pro šalį, „Voyager“ zondai pastebėjo keistus tamsius dryžius planetą juosiančiuose žieduose. Vėliau – ypač „Cassini“ misijos dėka – nustatyta, kad jie atsiranda apie lygiadienius, o vėliau išnyksta.
Šiaurinio Saturno pusrutulio rudens lygiadienis įvyks 2025-ųjų gegužę, bet spygliai ima atsirasti jau dabar – tą rodo Hablu pernai rugsėjį daryta nuotrauka.
Praeitas „spyglių sezonas“ vyko apie 2009-uosius – tada juos detaliai stebėjo zondas „Cassini“. Bet dabar „Cassini“ darbą jau baigė, tad belieka pasitenkinti Hablo gaunamomis nuotraukomis.
Jos padeda geriau apibrėžti, kada prasideda ir kada baigiasi spyglių sezonas – nes kol kas šito numatyti mokslininkai negali.
Taip pat neaiški ir spyglių prigimtis. Žinome, kad jie susideda iš mažyčių ledo grumstelių ir dulkių, kurie pakyla nuo žiedų ir nulekia tolyn nuo planetos – bet kodėl šis procesas apskritai vyksta bei kodėl jam įtakos turi planetos padėtis Saulės atžvilgiu – nežinia.
Greičiausiai grumstelių ir dulkių judėjimui svarbus Saturno magnetinis laukas, tačiau detalės lieka neaiškios. Tokie stebėjimai, kaip naujieji Hablo duomenys, padės patikrinti įvairius teorinius spyglių atsiradimo modelius.
Plačiau apie tai pasakojama NASA pranešime spaudai.
