Kai pro Žemę skrenda koks nors asteroidas, dažnai į jį nukreipiami radarai. Jų bangos, atsispindėjusios nuo asteroido paviršiaus, suteikia labai detalios informacijos apie objekto formą, dydį, sukimąsi ir netgi cheminę sudėtį.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Paprastai tai būna trumposios radijo bangos. Dabar pirmą kartą praskrendančio asteroido stebėjimams panaudotos ilgos radaro bangos, leidusios pažvelgti į asteroido vidų. Gruodžio 27 dieną pro Žemę maždaug dvigubai toliau nei Mėnulis praskrido asteroidas 2010 XC15.
Maždaug 150 metrų skersmens kūnas jokio pavojaus mūsų planetai nekėlė. Į jį buvo nukreiptas radijo bangų signalas iš Aliaskoje įrengto prietaiso HAARP, skirto Žemės jonosferos tyrimams. 9,6 megahercų dažnio, arba daugiau nei 30 metrų ilgio bangos turėtų atsispindėti ne nuo asteroido paviršiaus, bet nuo įvairių sutankėjimų ar kiaurymių jo viduje – ir taip leis nustatyti jo struktūrą daug detaliau, nei bet kokie paviršiaus stebėjimai.
Signalas buvo transliuojamas apie 12 valandų – tiek laiko asteroidas buvo virš horizonto. Atspindžius gaudė tiek HAARP, tiek dvi radijo observatorijos Naujosios Meksikos ir Kalifornijos valstijose. Išeinantį signalą užfiksavo daugiau nei 300 mėgėjų radijo stočių visame pasaulyje – jų duomenys leis įvertinti jonosferos savybes eksperimento metu ir pašalinti jos sukeliamas paklaidas.
Ruošiantis eksperimentui, pernai porą kartų panašus signalas buvo nukreiptas į Mėnulį. Ateityje panašiai ketinama ištirti dvigubai didesnį asteroidą Apofį, kuris 2029 metais praskris pro Žemę dešimt kartų arčiau, nei Mėnulis.
Tyrimo duomenys bus analizuojami dar keletą mėnesių, tada galime tikėtis ir publikacijos. Pats principas pristatytas Mėnulio ir planetų mokslo konferencijoje pernai – ten pat pristatytas ir planas panaudoti radarą tyrinėti Apofį 2029 metais, o plačiau koncepcija aprašyta planetų mokslo dešimtmečio plane.
Paieška archyve
