NASA kosminis aparatas „Juno“ užfiksavo Jupiterio palydovo Ijo vaizdą infraraudonųjų spindulių diapazone iš 80 000 km atstumo. Nuotraukoje matoma trykštanti lava.
 Jupiterio palydovas Ijo / NASA/JPL-Caltech/SwRI/ASI/INAF/JIRAM |
|---|
Liepos 5 d. padarytoje ir trečiadienį paskelbtoje nuotraukoje matyti ryškiai raudonos spalvos dėmės – lavos srautų ir lavos ežerų formos.
„Galima įžvelgti vulkaninius taškus. Per pagrindinę misiją – daugiau kaip 30 orbitų – galėjome stebėti, kaip tai kinta ir vystosi“, – trečiadienį sakė NASA erdvėlaivio „Juno“ vyriausiasis tyrėjas Skotas Boltonas.
NASA nustatė, kad Ijo yra šimtai ugnikalnių. Keista, kad mokslininkai daugiau vulkaninių dėmių rado poliariniame regione nei planetos ekvatoriniame regione, sakė S.Boltonas.
Kosminis zondas „Juno“ nuo 2016 m. skrieja aplink Jupiterį. Ištyręs dujinį milžiną, 2021 m. „Juno“ praskriejo pro Jupiterio palydovą Ganimedą, o šių metų pradžioje – pro Europą.
Dabar tyrinėjamas palydovas Ijo, pasak NASA, yra „vulkaniškiausia vieta Saulės sistemoje“. Tai pirmasis iš devynių „Juno“ suplanuotų skridimų.
Skrydžių metu mokslininkai tikisi surinkti daugiau duomenų apie palydovo ugnikalnius ir jo magnetizmą, kuris formuoja Jupiterio auroras.
Auroros – tai spalvingi šviesos žybsniai, kurie nėra būdingi tik Žemei. NASA duomenimis, Jupiteris pasižymi ryškiausiomis auroromis Saulės sistemoje.
Ir Žemėje, ir Jupiteryje auroros atsiranda, kai įkrautos dalelės, pavyzdžiui, protonai ar elektronai, sąveikauja su planetą supančiu magnetiniu lauku, vadinamu magnetosfera. Jupiterio magnetinis laukas yra apie 20 000 kartų stipresnis už Žemės magnetinį lauką.
„Juno“ surinkti duomenys ir įžvalgos gali padėti būsimoms Jupiterio mėnulių tyrimo misijoms, pavyzdžiui, NASA misijai „Clipper“, kurios metu bus tiriama, ar kitame Jupiterio palydove – Europoje – gali egzistuoti gyvybė.
