Naujame straipsnyje teigiama, kad išsivysčiusi nežemiška gyvybė norėtų susisiekti tik su technologiškai labiausiai pažengusiomis planetomis, o Žemė į šį sąrašą nepatenka.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Naujame straipsnyje teigiama, kad protingiems nežemiškiems organizmams ne visos planetos, kuriose yra gyvybė, gali pasirodyti itin įdomios.
Jei gyvybė išsivystė daugelyje galaktikos planetų, tai ateivius tikriausiai labiau domina tos, kuriose yra ne tik biologijos, bet ir technologijų požymių, straipsnyje rašo tyrimo autorius Amri Wandelis, Jeruzalės Hebrajų universiteto astrofizikas. Straipsnis dar turi būti recenzuojamas.
Tyrime nagrinėjamas Fermio paradoksas, kuriame teigiama, kad atsižvelgiant į Visatos amžių, tikėtina, jog protingi ateiviai jau būtų išvystę keliones į tolimąjį kosmosą, todėl tikėtina, kad jie būtų aplankę Žemę. Tai, kad jie to nepadarė (kiek mums žinoma), gali būti įrodymas, kad Paukščių tako galaktikoje nėra kitos protingos gyvybės, rašo „Live Science“.
Tačiau ekspertai pasiūlė kitų paaiškinimų: galbūt nežemiška gyvybė Žemę aplankė dar praeityje, kol žmonės nebuvo išsivystę arba nebuvo pajėgūs užfiksuoti apsilankymo. Arba galbūt keliauti dideliais atstumais kosmose yra sudėtingiau, nei manoma. Galbūt nežemiškos pažengusios civilizacijos išsivystė pakankamai neseniai, o gal sąmoningai nusprendė mūsų neaplankyti.
Naujajame straipsnyje A.Wandelis siūlo dar vieną galimą paaiškinimą: kad gyvybė iš tikrųjų yra labai paplitusi mūsų Paukščių tako galaktikoje. Tokiu atveju gali būti, kad nežemiška gyvybė neketina švaistyti savo išteklių siųsdami signalus į kiekvieną iš galimai apgyvendintų pasaulių.
Jei gyvybė yra paplitusi, protingas nežemiškos gyvybės formas greičiausiai daug labiau domintų technologijų požymiai. Tačiau technologinius signalus gali būti sunku aptikti.
Žemė tik nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio siunčia iš kosmoso aptinkamus signalus (radijo bangų pavidalu). Teoriškai šie signalai dabar yra apskrieję apie 15 000 žvaigždžių ir aplink jas skriejančių planetų, tačiau tai yra maža dalis iš net 400 mlrd. žvaigždžių, esančių mūsų galaktikoje. Be to, anot mokslininko, bet kokiam ateivių atsakomajam pranešimui nukeliauti atgal reikia laiko, todėl nuo tada, kai Žemė pradėjo transliuoti už Žemės ribų, atsakyti galėjo spėti tik 50 šviesmečių spinduliu esančios žvaigždės.
Dar blogiau, seniausi Žemės radijo signalai nebuvo sąmoningai transliuojami į kosmosą, todėl, pasak „Universe Today“, praėjus maždaug vienam šviesmečiui jie greičiausiai taip iškraipomi, kad tampa nešmanoma juos atskirti.
Išvados leidžia manyti, kad galbūt per maždaug 50 šviesmečių nuo mūsų planetos nėra protingų civilizacijų, rašė mokslininkas.
Kad ir kaip ten būtų, tiesa kol kas yra nežinoma.
