Vienas pagrindinių pavojų astronautams, ypač už žemosios Žemės orbitos – žalinga spinduliuotė. Energingos dalelės, vadinamos kosminiais spinduliais, taip pat Saulės vėjas prasiskverbia pro erdvėlaivių korpusus ir gali pažeisti žmogaus organizmą. Skiriama daug dėmesio ir lėšų bandymams išspręsti šią problemą – geresniam erdvėlaivių ekranavimui.
Gali būti, kad egzistuoja ir sąlyginai paprastesnis, biologinis, sprendimas – astronautus panardinti į žiemos miegą. Tokią išvadą mokslininkai padarė atlikę bandymus su žiurkėmis. Žiemos miegą žiurkėms galima sukelti suleidus adenozino 5’-monofosfato monohidrato ir sumažinus aplinkos temperatūrą iki 16 laipsnių. Tokia procedūra pritaikyta žiurkėms, prieš pat ją apšvitinus jas energingais anglies jonais.
Palyginus su kontroline grupe, žiemos miegas padidino žiurkių išgyvenimą po spinduliuotės dozės, aštuonis kartus viršijančios tą, kuri žmonėms sukelia spindulinę ligą. Detalesnė vidaus organų analizė parodė, kad smegenyse, plaučiuose ir kepenyse atsiranda mažiau pažeistų ar mirštančių ląstelių. Tiriant atskiras ląstelių kultūras nustatyta, kad ir akies tinklainės ląstelės pažeidžiamos mažiau, kai joms sukeliamas žiemos miegas.
Nors žmonės žiemos miegu nemiega, o bandymai sukelti jį dirbtinai yra tik eksperimentinėje stadijoje, šis tyrimas suteikia vilties, kad tokiu būdu gali pavykti apsaugoti astronautus nuo didžiausių pavojų ilgų kosminių misijų metu. Juo labiau, kad ilgo skrydžio metu greičiausiai darbo nebus daug, taigi lėtas metabolizmas ir ilgas miegas gali būti naudinga ir kitais atžvilgiais: sunaudojama mažiau deguonies ir maisto, mažiau psichologinių problemų dėl gyvenimo uždaroje erdvėje.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Scientific Reports“.
