Naujai atrasta egzoplaneta yra vos už 200 šviesmečių nuo mūsų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
TOI-1075b pavadintas objektas, kurio spindulys maždaug 1,8 karto didesnis už Žemės spindulį, yra vienas didžiausių iki šiol rastų superžemių egzoplanetų pavyzdžių, rašo „Science Alert“.
TOI-1075b masė 9,95 karto didesnė už Žemės masę. Tai per daug didelė masė dujiniam pasauliui. Pagal nustatytą tankį egzoplaneta greičiausiai yra uolėta, kaip Merkurijus, Žemė, Marsas ir Venera. Dėl šios ypatybės ji yra ideali kandidatė planetų formavimosi ir evoliucijos teorijoms tirti.
Šią egzoplanetą aptiko NASA egzoplanetų medžioklės teleskopas TESS, kuris ieško silpnų, reguliarių kitų žvaigždžių šviesoje atsirandančių nelygumų, leidžiančių manyti, kad aplink šias žvaigždes skrieja egzoplaneta. Astronomai taip pat gali nustatyti tos egzoplanetos spindulį, remdamiesi tuo, kiek žvaigždės šviesos susilpnėja.
TESS duomenys rodo, kad aplink oranžinę nykštukinę žvaigždę TOI-1075 skrieja egzoplaneta, kurios spindulys maždaug 1,72 karto didesnis už Žemės spindulį, o orbitos periodas – apie 14,5 valandos.
Kitas žingsnis siekiant suprasti šios egzoplanetos prigimtį buvo ją pasverti. Tam reikia panaudoti kitokį egzoplanetos poveikį ją priimančiai žvaigždei: gravitacinį. Didžiąją dalį žvaigždės ir planetos sąveikos gravitacijos suteikia žvaigždė, tačiau planeta taip pat daro mažą gravitacinį poveikį žvaigždei. Tai reiškia, kad žvaigždė toje vietoje labai nežymiai svyruoja, o astronomai tai gali aptikti pagal mažus žvaigždės šviesos pokyčius.
Jei žinome žvaigždės masę, pagal šiuos pokyčius galima nustatyti planetos masę. TOI-1075 masė ir spindulys sudaro apie 60 proc. mūsų Saulės masės ir spindulio, todėl mokslininkai galėjo tiksliai apskaičiuoti egzoplanetos masę iki 9,95 Žemės masių. O jų atlikti tikslūs dydžio matavimai parodė 1,791 Žemės spindulio.
Jei žinote, kokio dydžio ir kokio svorio objektas yra, galite apskaičiuoti jo vidutinį tankį. Pasirodė, kad šios egzoplanetos tankis – 9,32 gramo kubiniame centimetre. Tai beveik dvigubai daugiau nei Žemės.
Egzoplanetos, esančios masės skirtume, turėtų turėti didelę vandenilio ir helio atmosferą. TOI-1075b tankis neatitinka didelės atmosferos. Tai labai keista. Tačiau tai, ką egzoplaneta galėtų turėti vietoj to, gali būti dar įdomiau.
„Remdamiesi prognozuojama TOI-1075b sudėtimi ir itin trumpu orbitos periodu, nesitikime, kad planeta būtų išsaugojusi H/He apvalkalą“, – rašo tyrėjai savo straipsnyje.
„Tačiau TOI-1075b gali būti arba be atmosferos (plikos uolienos), arba su metalo/silikatų garų atmosfera, kurios sudėtį lemia paviršiuje garuojanti magma ir vandenynas, nes TOI-1075b pusiausvyros temperatūra yra pakankamai karšta, kad išlydytų uolinį paviršių, arba, ypač esant žemai leistino vidutinio tankio intervalo ribai, galbūt su plona H/He, CO2 ar kita atmosfera“, – teigė tyrėjai.
Taip, perskaitėte teisingai. TOI-1075b yra tokia karšta (dėl to, kad yra taip arti savo žvaigždės), kad jos paviršius gali būti magmos vandenynas.
Kaip visai neseniai įsitikinome, Jameso Webbo kosminis teleskopas labai gerai įsižiūri į egzoplanetų atmosferas. Nukreipus jį į TOI-1075b, turėtų paaiškėti, ar jos atmosfera yra plona, silikatinė, ar jos visai nėra, o ši informacija gali atskleisti kokią nors iki šiol nežinomą planetų formavimosi ir evoliucijos keistenybę ir tai, kaip superžemės netenka dujų.
