Tamsioji materija greičiausiai susideda iš kokių nors elementariųjų dalelių, kurių dar nesame atradę. Gali būti, kad tos dalelės yra ypatingai masyvios – kiekvienos masė gali siekti net gramus ar kilogramus, nors mums žinomų elementariųjų dalelių masės nesiekia milijardosios nanogramo dalies.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Gali būti ir taip, kad tamsioji materija nėra pavienės dalelės, o kokie nors jų gumulai – tokiu atveju irgi įmanoma, kad jų masės siekia makroskopinius dydžius. Jei taip yra, tamsiosios materijos daleles ar darinius galima būtų aptikti radarais, skirtais meteorų paieškai. Iš ko bebūtų sudaryta tamsioji materija, ji sąveikauja su įprasta medžiaga gravitaciškai – taip mes apskritai žinome apie jos egzistavimą.
Daugelis teorinių modelių prognozuoja, kad ji bent kažkiek sąveikauja ir kitais būdais. Kitaip tariant, yra tikimybė, jog tamsiosios materijos darinys, skriedamas per Žemės atmosferą, gali susidurti su jos molekulėmis. Darinio greitis, kaip taisyklė, turėtų būti didelis – keli šimtai kilometrų per sekundę, atitinkantys Saulės sistemos judėjimo greitį statiško tamsiosios materijos halo, gaubiančio Paukščių Taką, atžvilgiu.
Susidūręs su molekule – tiksliau, vieno iš jos atomų branduoliu – darinys pastarąjį išmuša iš molekulės ir suteikia jam nemenką greitį. Toks energingų branduolių srautas toliau sąveikauja su aplinkinėmis molekulėmis, jonizuoja jas ir sukuria jonizuotos medžiagos uodegą. Nuo šios uodegos atsispindi radijo bangos, taigi radaru įmanoma ją aptikti. Tai jau daroma ieškant meteorų.
Tyrėjų skaičiavimais, tos pačios radaro instaliacijos galėtų aptikti tamsiosios materijos daleles ar darinius, jei jų masė siekia nuo vieno nanogramo iki vieno gramo, o sąveikos su protonais ir neutronais skerspjūvio plotas – nuo vienos milijonosios iki kelių šimtų tūkstančių kvadratinių centimetrų. Šie dydžiai yra gerokai didesni, nei įprastai įvardijami; kita vertus, jie skiriasi nuo to, ką gali aptikti bet kokie kiti detektoriai. Taigi paieškos radarais gali būti puiki priemonė, papildanti kitus tamsiosios materijos paieškų projektus.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.