„Stanford Medicine“ mokslininkų komanda sukūrė tai, kas, jų manymu, vieną dieną taps kai kurių mirtiniausių ir sunkiausiai įveikiamų vėžio rūšių gydymo būdų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Jie sugalvojo nedidelį belaidį smegenų implantą, kuris, apginkluotas kaitinamomis nanodalelėmis, yra skirtas smegenų augliams – jo veikimui nereikia anestezijos, chemoterapijos ar spinduliuotės.
Jei tai skamba per gerai, kad būtų tiesa, tai vis dėlto tikra – bent jau kol kas. Prietaisas, kaip išsamiai aprašyta žurnale „Nature Nanotechnology“ paskelbtame dokumente, buvo išbandytas tik su pelėmis ir greičiausiai dar užtruks kažkiek laiko, kol jis bus implantuotas į žmogaus smegenis.
Nepaisant to, iki šiol gauti rezultatai yra neįtikėtinai intriguojantys.
Ši metodika nėra visiškai nauja. Fototerminis gydymas arba šviesos bangų panaudojimas vėžį naikinančioms nanodalelėms šildyti anksčiau buvo taikomas smegenų augliams gydyti. Tačiau iki šiol toks gydymas buvo galimas tik atveriant kaukolę. Pats navikas turi būti veikiamas šviesos šaltinio, kuris toli gražu nėra paprastas. Operacija yra labai invazinė.
O šis nuotoliniu būdu valdomas implantas naudojamas kartu su specialiai sukurtomis aukso nanodalelėmis. Prietaisas, kuriam sukonstruoti prireikė ketverių metų, yra implantuojamas tarp odos ir kaukolės.
Po implantacijos mikroskopinės aukso nanodalelės įšvirkščiamos į patį naviką per mažytę skylutę, išgręžtą kaukolėje. Įjungus jungiklį, prietaisas pradeda skleisti infraraudonųjų spindulių spektro šviesą, kuri, kaip teigiama pranešime spaudai, „gali prasiskverbti pro smegenų audinį, kad suaktyvintų nanodaleles“ iki temperatūros, kuri nužudo vėžines ląsteles nepakenkdama aplinkiniams smegenų audiniams.
„Nanodalelės padeda mums gydyti tik naviką“, – pranešime spaudai sakė Hamedas Arami, buvęs Stanfordo medicinos mokslų daktaras ir vienas iš šio straipsnio autorių, – „palyginus su chemoterapija ir spinduliuote“.
Norėdami išbandyti savo prietaisą, projekto mokslininkai implantavo jį į pelių, sergančių smegenų vėžiu, kaukoles. Tada pelės buvo veikiamos vidinių fototerminių sprogimų tik 15 minučių kiekvieną dieną per 15 parų laikotarpį.
Įdomu tai, kad gydytos pelės išgyveno vidutiniškai du ar tris kartus ilgiau nei kontrolinė negydytų pelių grupė. Kartu panaudojus chemoterapiją graužikai išgyveno dar ilgiau.
Nors, kaip atsargiai pastebi mokslininkai, sunku suprasti, ką tai gali reikšti žmonėms, nes mūsų gyvenimo trukmė labai skiriasi, ypač kai kalbama apie agresyvesnius vėžio tipus, tokius kaip glioblastoma.
„Glioblastoma (piktybinis galvos smegenų auglys) sergantys pacientai dažnai negyvena ilgiau nei dvejus ar trejus metus po diagnozės nustatymo, nes neįmanoma pašalinti kiekvieną naviko dalį, o auglys gali tapti atsparus vaistams arba radiacijai“, – pridūrė H. Arami.
„Mūsų tikslas yra šį išradimą derinti su kitais gydymo būdais, kad būtų padidinta išgyvenimo tikimybė“.
Prietaiso tikrinimas dar turi tęstis ilgą laiką ir dar metodika turi būti išbandyta su žmonėmis, tačiau tyrimas atrodo daug žadantis.
