Spėjama, kad kai kuriose planetose, labai aukšto slėgio sąlygomis, anglis gali suformuoti deimantus, kurie krenta žemyn, sudarydami tarsi lietų ar sniegą. Naujame tyrime eksperimentiškai pademonstruota, kad tokių deimantų formavimasis gali vykti dažniau, nei manyta iki šiol.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Jau seniau eksperimentiškai identifikuoti du egzotiški reiškiniai, vykstantys labai aukšto slėgio aplinkoje, panašioje į, pavyzdžiui, Urano ir Neptūno gelmes. Vanduo tokiomis sąlygomis gali tapti vadinamuoju superjoniniu ledu, kuriame deguonies atomai sudaro kristalinę gardelę, o vandenilis laisvai juda joje.
Tuo tarpu anglis gali spontaniškai kristalizuotis į deimantus. Tačiau pirmasis reiškinys aptiktas tik gryname vandenyje, o antrasis – tik anglies ir vandenilio mišinyje be deguonies. Naujojo tyrimo autoriai nusprendė išsiaiškinti, kas vyksta realistiškesnėje aplinkoje, kur yra vandenilio, anglies ir deguonies atomų.
Tam jie panaudojo kiek netikėtą bandinį – buteliams naudojamą PET plastiką. Jis sudarytas būtent iš šių trijų elementų, o jų gausos tarpusavio santykiai neblogai atitinka tai, ką tikimės esant leidinių planetų milžinių gelmėse. Šovę į bandinį stipriu lazerio impulsu, mokslininiai sukūrė jame smūginę bangą, kurios padarinius nagrinėjo rentgeno spindulių spektroskopu. Taip jie aptiko daug mažyčių anglies kristalų – deimantų.
Panašu, kad deguonis ne tik nesusilpnino, bet netgi sustiprino jų formavimąsi, padėdamas angliai atsiskirti nuo vandenilio. Nuo anglies atskirti vandenilio ir deguonies atomai gali formuoti superjoninį ledą. Taigi galima daryti išvadą, kad abu egzotiški procesai ledo planetose milžinėse greičiausiai vyksta. Taip pat šiuo tyrimu pademonstruota, jog nanodeimantus galima gaminti tiesiog šaudant galingu lazeriu į PET plastiko plokšteles; tai gali būti naudinga įvairiose pramonės srityse.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Science Advances“.
