Mokslininkai patvirtino, kad aplink vėsią, neryškią žvaigždę skrieja dvi uolėtos egzoplanetos, o viena iš jų yra nutolusi nuo žvaigždės atstumu, vadinamu gyvenamąja zona.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Norint tiksliau nustatyti šių planetų prigimtį, reikės atlikti tolesnius stebėjimus, tačiau atradimas yra įdomus ir leidžia manyti, kad Saulės kaimynystėje gali būti atrasta ir daugiau tokių pasaulių.
Net jei egzoplaneta nėra gyvenama, gyvenamojoje zonoje esantys pasauliai yra palyginti reti, ypač uoliniai.
Šios dvi egzoplanetos buvo atrastos stebint NASA egzoplanetų medžioklės teleskopu TESS, rašo „Science Alert“.
Stebėdamas mažą raudonąją nykštukę LP 890-9 (dar vadinamą TOI-4306), teleskopas užfiksavo neryškius, reguliarius žvaigždės šviesos sumažėjimus, kurie atsiranda, kai egzoplaneta, skriedama savo orbita, atsiduria tarp mūsų ir žvaigždės.
Tranzitų duomenys gali daug ką pasakyti apie egzoplanetą – pagal tai, kiek žvaigždės šviesa sumažėja, mokslininkai gali nustatyti egzoplanetos skersmenį.
Kiti duomenys, įskaitant radialinio greičio matavimus, pagal kuriuos galima nustatyti egzoplanetos gravitacinę trauką žvaigždei ir taip nustatyti jos masę, leido komandai išsamiai apibūdinti abi egzoplanetas.
Nors abiejų egzoplanetų masės nebuvo išmatuotos, radialinio greičio duomenys leido mokslininkams nustatyti viršutinę abiejų egzoplanetų masės ribą.
LP 890-9b skersmuo yra maždaug 1,32 karto didesnis už Žemės skersmenį, o masė – iki 13 kartų didesnė.
Šie matavimai atitinka uolinių pasaulių, tokių kaip Žemė, Marsas ir Venera, tankį.
Tai reiškia, kad egzoplanetas galima priskirti prie superžemių – uolinių pasaulių, didesnių už Žemę ir mažesnių už Neptūną.
Kiekvienos žvaigždės orbitos apylinkėse yra vidutinio klimato, arba gyvenamoji zona, kurioje planetos paviršiuje galėtų būti skysto vandens.
Galbūt LP 890-9c skrieja arti savo žvaigždės, palyginti su Žeme, tačiau ta žvaigždė yra daug, daug vėsesnė ir tamsesnė už Saulę.
Savo orbitos padėtyje egzoplaneta yra konservatyvioje savo žvaigždės gyvenamojoje zonoje ir gauna panašų žvaigždės spinduliuotės lygį kaip Žemė.
„Tačiau neturėtume užbėgti įvykiams už akių. Buvimas tinkamoje vietoje negarantuoja palmių ir paplūdimio“, – sakė astronomas Robertas Wellsas iš Berno universiteto Vokietijoje.
„Mūsų kaimynė planeta Venera taip pat yra netoli šios vadinamosios gyvenamosios zonos aplink Saulę.“
