Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 25 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 25 d. 20:25
Elektrinis sunkvežimis „Renault Trucks E-Tech T“ viena įkrova nuvažiuos 600 km
Lapkričio 25 d. 17:22
„Sony“ pristato pirmąjį „G Master“ standartinį priartinantį objektyvą su pastovia F2 diafragma
Lapkričio 25 d. 14:49
Apsaugokite savo namus: gyventojų klaidos, kurios traukia vagis, ir ekspertų sprendimai
Lapkričio 25 d. 11:20
Iš proto varanti senutė: kaip DI kovoja su telefoniniais sukčiais?
Lapkričio 25 d. 08:34
Kaip ištrinti fono paveikslėlį „iPhone“
Lapkričio 24 d. 15:39
Interneto greitis: kaip suprasti, kokio iš tikrųjų reikia?
Lapkričio 24 d. 11:39
Lietuvos ekranų tendencijos
Lapkričio 23 d. 15:27
„Garmin“ pristato pirmąjį didelio formato nardymo kompiuterį „Descent X50i“
Lapkričio 23 d. 11:37
Išmani vaikystė: ekspertė apžvelgia, kokius įgūdžius ugdo programavimas, robotika ir dirbtinio intelekto naudojimas
Lapkričio 22 d. 17:37
Svečiai gali „pavaišinti“ virusais: kodėl namuose būtinas „Šlepečių Wi-Fi“?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Kaip mokslininkai prognozuoja Saulės aktyvumą?

Publikuota: 2022-08-17 16:27
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Kastytis Zubovas
Inf. šaltinis: „Konstanta 42“

Saulės aktyvumas – žybsnių dažnis ir stiprumas, dėmių skaičius žvaigždės paviršiuje, vėjo stiprumas – svyruoja 11 metų ciklu. Paprastai ciklo pradžia įvardijamas laikas, kai Saulės dėmių skaičius pasiekia minimumą. Pirmuoju vadinamas ciklas, prasidėjęs 1755 metais, o šiuo metu vyksta 25-asis. Tačiau nustatyti ciklo pradžią pagal Saulės dėmių skaičių – sudėtinga ir įmanoma tik naujam ciklui jau įsibėgėjus. Be to, ne kiekvieno ciklo ilgis yra vienodas – jų trukmė svyruoja iki maždaug metų.

Kaip mokslininkai prognozuoja Saulės aktyvumą?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Visi šie netolygumai trukdo prognozuoti ciklo eigą, o tą daryti svarbu, kad galėtume numatyti Saulės žybsnius, geomagnetines audras ir pavojų erdvėlaiviams bei Žemei. Dabar pasiūlytas kitoks ciklų identifikavimo metodas, daug labiau tinkantis prognozėms. Jis remiasi skirtingos krypties magnetinio lauko intensyvumu Saulės paviršiuje.

Jau šimtą metų žinome, kad Saulės aktyvumo ciklas iš tiesų yra 22 metų, mat viename 11 metų cikle magnetinio lauko kryptis yra vienokia, o sekančiame – priešinga. Skirtingos krypties magnetinio lauko intensyvumo augimas ir kritimas šiek tiek persidengia laike; tuo metu, kai stebime Saulės dėmių minimumą, mažėjantis magnetinis laukas dar neišnykęs, o augantis jau pradėjęs kilti.

Tyrimo autorių teigimu, geriau aktyvumo ciklą matuoti nuo to momento, kai visiškai pranyksta vienos iš krypčių magnetinis laukas. Šį momentą – pavadintą terminatoriumi – identifikuoti palyginus nesudėtinga ir įmanoma padaryti nedelsiant. Maža to, kiekvieno ciklo metu labai reikšmingi pokyčiai įvyksta beveik tiksliai kas penktadalį laiko tarp dviejų terminatorių, nepriklausomai nuo to, kokia yra tiksli ciklo trukmė.

Pavyzdžiui, beveik visi stiprūs Saulės žybsniai nutinka tarp terminatoriaus ir 60 % (trijų penktadalių) laiko iki sekančio terminatoriaus, o per likusius du penktadalius tokių žybsnių nebūna. Praėjus vienam penktadaliui laiko po terminatoriaus, Saulės magnetinis laukas apsiverčia; netrukus po to pasiekiamas Saulės dėmių maksimumas. Praėjus dviem penktadaliams, ties Saulės ašigaliais atsiranda magnetinio lauko „skylės“, per kurias lengviau pabėga Saulės vėjas.

Saulės dėmių skaičiaus minimumas pasiekiamas maždaug ties 4/5. Kiti Saulės aktyvumo indikatoriai, tokie kaip ultravioletinės spinduliuotės intensyvumas ir panašūs, irgi kinta pagal tą patį „terminatorių laikrodį“. Paskutinis Saulės terminatorius pasiektas pernai gruodį.

Kitąmet, kai bus įveiktas penktadalis naujojo ciklo, galėsime labai tiksliai prognozuoti ir likusius ciklo etapus, daug geriau, nei remdamiesi vien Saulės dėmių skaičiumi ar žybsnių dažniu. Tokios prognozės leis geriau planuoti kosmines misijas, ypač tas, kuriose dalyvauja žmonės.

Tyrimo rezultatai publikuojami „Frontiers in Astrophysics“ and „Space Sciences“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Aplinkos pavojai gyvybingoms egzoplanetoms

Šiuo metu žinome daugiau nei penkis tūkstančius egzoplanetų – planetų prie kitų žvaigždžių. Tarp jų apie pusantro šimto yra uolinės planetos savo žvaigždžių gyvybinėse zonose – jų paviršiaus temperatūra, tikėtina, yra tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Nors dar toli gražu negalime atsakyti, ar kurioje nors iš jų egzistuoja gyvybė, visgi šios planetos traukia didesnį mokslininkų dėmesį.

Lietuvos mokslininko tyrimai gali pakeisti robotų ateitį

Automatizacija yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis, todėl robotų tikslumas tampa vis svarbesniu veiksniu įvairiose srityse – nuo pramoninės gamybos iki medicinos. „Vilnius Tech“ alumnas Marius Šumanas savo doktorantūros studijų metais gilinosi į robotų pozicionavimo klaidų mažinimą, pasitelkdamas inovatyvius mašininio mokymosi metodus.

Keista Urano magnetosfera – trumpalaikė?

1986 metais pro Uraną praskrido „Voyager 2“ – kol kas vienintelis žmonių sukurtas prietaisas, lankęsis šios planetos apylinkėse. Jis dar daugybę planetos ir palydovų nuotraukų bei atliko kitokių matavimų. Gauti duomenys, susiję su planetos magnetosfera, nustebino mokslininkus.

2024 m. lapkritis
2024-11-20 21:02
Ar Saulės ašigaliuose rasime sūkurių?
2024-11-20 12:19
Dirbtinio intelekto kvailumas ir kitos temos tarpdisciplininėje KTU SHMMF konferencijoje
2024-11-19 21:05
Krovinių svaidymas iš Mėnulio
2024-11-18 09:31
Pagerbtos Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatės
2024-11-16 18:42
Potvyniai nesferiškuose dangaus kūnuose
2024-11-15 13:25
Marso pluta – druskinga ir kieta
2024-11-14 21:11
Radijo žybsniai – masyviose galaktikose
2024-11-14 15:23
Masinančios antraštės – evoliuciniai mūsų smegenų spąstai, arba kodėl vartojame per daug informacijos
2024-11-14 13:17
Senovinio Marso vandenyno istorija
2024-11-13 21:04
Membraniniai kosminiai teleskopai
2024-11-10 09:13
Net trys KTU jaunosios tyrėjos – pasauliniame mokslinių tyrimų „pičų“ pusfinalyje
2024-11-09 12:26
Geresni erdvėlaivių varymo algoritmai
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama