CERN neseniai pirmą kartą per trejus metus paleido savo Didįjį hadronų greitintuvą ir atrado įdomių naujų dalelių. Tuo pačiu metu daugelis sąmokslo teoretikų nerimavo dėl projekto, teigdami, kad CERN įrenginys kažkaip keičia arba sugadina pačią tikrovės struktūrą.
© Maximilien Brice (CERN) (CC BY-SA 3.0) | en.wikipedia.org
Daugybė sąmokslų, susijusių su dalelių greitintuvu, buvo įdomūs – tiek, kad sunku pasakyti, ar kai kurie iš jų yra parodijos (vienas „TikTok“ įrašas netgi teigia, kad įrenginys kažkaip pakeitė mėgstamų „Oreo Double Stuf“ sausainių pavadinimo rašybą).
Dabar „Vice“ praneša, kad visi šie keisti kaltinimai skatina CERN mokslininkus bandyti atremti dezinformaciją.
„Žiūrėk, broli, vien todėl, kad kažką neteisingai prisiminei, dar nereiškia, kad CERN ketina keisti jūsų „Oreo“, – vaizdo atsakyme atkirto CERN dalelių fizikė Clara Nellist.
„Mūsų atmosferoje nuolat vyksta daug didesnės energijos dalelių susidūrimai. Tai, ką naudoja CERN, yra palyginus maža energija. Galiu pažadėti, kad nekeisime jūsų maisto etikečių“.
Kaip praneša „Vice“, daugelis šių internetinių teoretikų yra prisirišę ties klaidingo prisiminimo reiškiniu, žinomu kaip Mandelos efektas.
Tai kolektyvinis klaidingas fakto ar įvykio prisiminimas. Šis fenomenas pasireiškia, kai iškyla dvi praeities įvykių versijos: viena, kurią prisimena visuomenės mažuma, kita, kurią prisimena visuomenės dauguma ir kuri yra patvirtinta istorikų ar dokumentuota žiniasklaidoje.
CERN sąmokslo teoretikų nuopelnas – Mandelos efektas yra dokumentuotas reiškinys, bent jau psichologiniu lygmeniu. Nors klasikinis „Oreo“ sausainių storesnis dvynys visada buvo rašomas „Double Stuf“, yra keletas gana ryškių kolektyvinės klaidingos atminties pavyzdžių.
Vis dėlto Mandelos efektą beveik neabejotinai sukelia pačios atminties klaidos, o ne Didysis hadronų greitintuvas. Ir iki šiol nėra jokių įrodymų, kad CERN įrenginys atveria tarpdimensinius portalus ir tiesiogine to žodžio prasme atskleidžia pragarą Žemėje, kaip teigė kai kurie esantys paribiuose sąmokslo teoretikai.
Tačiau nepaisant ginčų, C. Nellist atrodo eina teisingu keliu.
„Manau, kad turėtume [tam tikru mastu] būti pagerbti ir džiaugtis, kad patraukiame žmonių vaizduotę, nes esame mokslo priešakyje, – sakė fizikė. – Žmonės domisi tuo, ką mes darome.“