Elektronika.lt
 2024 m. lapkričio 25 d. Projektas | Reklama | Žinokite | Klausimai | Prisidėkite | Atsiliepimai | Kontaktai
Paieška portale
EN Facebook RSS

 Kas naujo  Katalogas  Parduotuvės  Forumas  Tinklaraščiai
 Pirmas puslapisSąrašas
 NaujienosSąrašas
 - Elektronika, technika
 - Kompiuterija
 - Telekomunikacijos
 - Verslo naujienos
 - Įvykiai, renginiai
 - Švietimas, studijos
 - Mokslo naujienos
 - Portalo naujienos
 StraipsniaiSąrašas
 Vaizdo siužetaiSąrašas
 Nuolaidos, akcijosSąrašas
 Produktų apžvalgosSąrašas
 Naudingi patarimaiSąrašas
 Vykdomi projektaiSąrašas
 Schemų archyvasSąrašas
 Teorija, žinynaiSąrašas
 Nuorodų katalogai
 Įvairūs siuntiniai
 Bendravimas
 Skelbimai ir pasiūlymai
 Elektronikos remontas
 Robotų kūrėjų klubas
 RTN žurnalo archyvas






 Verta paskaityti
Lapkričio 25 d. 20:25
Elektrinis sunkvežimis „Renault Trucks E-Tech T“ viena įkrova nuvažiuos 600 km
Lapkričio 25 d. 17:22
„Sony“ pristato pirmąjį „G Master“ standartinį priartinantį objektyvą su pastovia F2 diafragma
Lapkričio 25 d. 14:49
Apsaugokite savo namus: gyventojų klaidos, kurios traukia vagis, ir ekspertų sprendimai
Lapkričio 25 d. 11:20
Iš proto varanti senutė: kaip DI kovoja su telefoniniais sukčiais?
Lapkričio 25 d. 08:34
Kaip ištrinti fono paveikslėlį „iPhone“
Lapkričio 24 d. 15:39
Interneto greitis: kaip suprasti, kokio iš tikrųjų reikia?
Lapkričio 24 d. 11:39
Lietuvos ekranų tendencijos
Lapkričio 23 d. 15:27
„Garmin“ pristato pirmąjį didelio formato nardymo kompiuterį „Descent X50i“
Lapkričio 23 d. 11:37
Išmani vaikystė: ekspertė apžvelgia, kokius įgūdžius ugdo programavimas, robotika ir dirbtinio intelekto naudojimas
Lapkričio 22 d. 17:37
Svečiai gali „pavaišinti“ virusais: kodėl namuose būtinas „Šlepečių Wi-Fi“?
FS25 Tractors
Farming Simulator 25 Mods, FS25 Maps, FS25 Trucks
ETS2 Mods
ETS2 Trucks, ETS2 Bus, Euro Truck Simulator 2 Mods
FS22 Tractors
Farming Simulator 22 Mods, FS22 Maps, FS25 Mods
VAT calculator
VAT number check, What is VAT, How much is VAT
LEGO
Mänguköök, mudelautod, nukuvanker
Thermal monocular
Thermal vision camera,
Night vision ar scope,
Night vision spotting scope
FS25 Mods
FS25 Harvesters, FS25 Tractors Mods, FS25 Maps Mods
Dantų protezavimas
All on 4 implantai,
Endodontija mikroskopu,
Dantų implantacija
FS25 Mods
FS25 Maps, FS25 Cheats, FS25 Install Mods
GTA 6 Weapons
GTA 6 Characters, GTA 6 Map, GTA 6 Vehicles
FS25 Mods
Farming Simulator 25 Mods,
FS25 Maps
Reklama
 Naujienos » Mokslo naujienos Ankstesnė naujiena | Sekanti naujiena | Dalintis | Spausdinti

Kada nors Saulė praris Merkurijų, Venerą, o gal net ir Žemę: kas tada nutinka žvaigždei, o kas – planetai?

Publikuota: 2022-06-27 09:27
Tematika: Mokslo naujienos
Autorius: Kastytis Zubovas
Inf. šaltinis: Alfa.lt

Kai Saulė artės prie gyvenimo pabaigos, ji išsipūs į raudonąją milžinę. Žvaigždės spindulys išaugs iki 200 kartų ir ji praris Merkurijų, Venerą, o gal ir Žemę. Panaši situacija turėtų nutikti ir kitose planetinėse sistemose. Kaip vyksta planetos ar rudosios nykštukės – už planetą didesnio, bet dar ne žvaigždės masės, kūno – prarijimas ir ar turi jis poveikį žvaigždei?

Kada nors Saulė praris Merkurijų, Venerą, o gal net ir Žemę: kas tada nutinka žvaigždei, o kas – planetai?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.

Į šiuos klausimus bandoma atsakyti naujame tyrime, pasitelkiant į pagalbą skaitmeninius modelius. Sekti žvaigždės išsiplėtimą ir sąveiką su planeta sudėtinga, nes planetos spindulys tūkstančius kartų mažesnis, nei žvaigždės. Tad mokslininkai skaičiavimų erdvę apribojo: nagrinėjo tik nedidelę dalį žvaigždės apvalkalo, esančią arti planetos.

Jie nagrinėjo Saulės masės žvaigždės sąveika su Jupiterio masės ir masyvesniais palydovais (planetomis bei rudosiomis nykštukėmis) skirtingomis žvaigždės išsiplėtimo stadijomis. Kol žvaigždės spindulys nesiekia dešimties Saulės spindulių – kitaip tariant, raudonosios milžinės stadijos pradžioje – planetos suvalgymas neturi didelės įtakos. Tuo metu žvaigždė tiesiog dar per tanki, kad planeta paveiktų jos apvalkalą iki išgaruodama.

Tiesa, garuodama planeta gali padidinti žvaigždės šviesį. Jei žvaigždės spindulys dešimt kartų viršija Saulės, paryškėjimas gali siekti šimtus ar tūkstančius kartų ir tęstis kelis tūkstančius metų. Jei žvaigždė išsiplečia iki maksimalaus, 200 kartų už Saulę didesnio, spindulio, šviesio padidėjimas trunka vos apie dešimtmetį. Bet planeta, net ir dešimties Jupiterio masių, gali išmesti žvaigždės apvalkalą lauk.

Taip nutinka todėl, kad planeta, sąveikaudama su žvaigžde, lėtėja ir praranda energiją, o ta energija perduodama žvaigždės apvalkalą sudarančiai medžiagai. Toks procesas gali labai pakeisti žvaigždės savybes ir tolesnę evoliuciją.

Tuo tarpu planeta, numetusi žvaigždės apvalkalą, gali išlikti neišgaravusi. Tai paaiškina planetas, randamas labai arti baltųjų nykštukių – į Saulę panašių žvaigždžių liekanų. Jos tikrai turėjo patekti į raudonosios milžinės atmosferą, tad jų egzistavimas iki šiol kėlė klausimų. Dar viena įdomi išvada – planetos prarijimo (ar dalinio prarijimo) padarinius galima aptikti stebint žvaigždės savybes – tai gali padėti ieškant tokių sistemų.

Tyrimo rezultatai „arXiv“.


Draudžiama platinti, skelbti, kopijuoti informaciją su
nurodyta autoriaus teisių žyma be redakcijos sutikimo.

 Rodyti komentarus (0)
Vardas:    El. paštas:   (nebūtinas)
Pakartokite kodą: 
  Apsaugos kodas: 
 
Komentarus rašo lankytojai. Komentarai nėra redaguojami ar patikrinami, jų turinys neatspindi redakcijos nuomonės. Redakcija pasilieka teisę pašalinti pasisakymus, kurie pažeidžia įstatymus, reklamuoja, yra nekultūringi arba nesusiję su tema. Pastebėjus nusižengimus, prašome mums pranešti. Jei nurodomas el. pašto adresas, jis matomas viešai. Patvirtindami komentaro įrašymą, kartu patvirtinate, jog esate susipažinęs su portalo privatumo politika ir su ja sutinkate.
Aplinkos pavojai gyvybingoms egzoplanetoms

Šiuo metu žinome daugiau nei penkis tūkstančius egzoplanetų – planetų prie kitų žvaigždžių. Tarp jų apie pusantro šimto yra uolinės planetos savo žvaigždžių gyvybinėse zonose – jų paviršiaus temperatūra, tikėtina, yra tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Nors dar toli gražu negalime atsakyti, ar kurioje nors iš jų egzistuoja gyvybė, visgi šios planetos traukia didesnį mokslininkų dėmesį.

Lietuvos mokslininko tyrimai gali pakeisti robotų ateitį

Automatizacija yra neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalis, todėl robotų tikslumas tampa vis svarbesniu veiksniu įvairiose srityse – nuo pramoninės gamybos iki medicinos. „Vilnius Tech“ alumnas Marius Šumanas savo doktorantūros studijų metais gilinosi į robotų pozicionavimo klaidų mažinimą, pasitelkdamas inovatyvius mašininio mokymosi metodus.

Keista Urano magnetosfera – trumpalaikė?

1986 metais pro Uraną praskrido „Voyager 2“ – kol kas vienintelis žmonių sukurtas prietaisas, lankęsis šios planetos apylinkėse. Jis dar daugybę planetos ir palydovų nuotraukų bei atliko kitokių matavimų. Gauti duomenys, susiję su planetos magnetosfera, nustebino mokslininkus.

2024 m. lapkritis
2024-11-20 21:02
Ar Saulės ašigaliuose rasime sūkurių?
2024-11-20 12:19
Dirbtinio intelekto kvailumas ir kitos temos tarpdisciplininėje KTU SHMMF konferencijoje
2024-11-19 21:05
Krovinių svaidymas iš Mėnulio
2024-11-18 09:31
Pagerbtos Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatės
2024-11-16 18:42
Potvyniai nesferiškuose dangaus kūnuose
2024-11-15 13:25
Marso pluta – druskinga ir kieta
2024-11-14 21:11
Radijo žybsniai – masyviose galaktikose
2024-11-14 15:23
Masinančios antraštės – evoliuciniai mūsų smegenų spąstai, arba kodėl vartojame per daug informacijos
2024-11-14 13:17
Senovinio Marso vandenyno istorija
2024-11-13 21:04
Membraniniai kosminiai teleskopai
2024-11-10 09:13
Net trys KTU jaunosios tyrėjos – pasauliniame mokslinių tyrimų „pičų“ pusfinalyje
2024-11-09 12:26
Geresni erdvėlaivių varymo algoritmai
Daugiau...Paieška archyve

Global electronic components distributor – Allicdata Electronics

Electronic component supply – „Eurodis Electronics“

LOKMITA – įvairi matavimo, testavimo, analizės ir litavimo produkcija

Full feature custom PCB prototype service

GENERAL FINANCING BANKAS

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė

LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina

„Konstanta 42“

Technologijos.lt

Buitinė technika ir elektronika internetu žemos kainos – Zuza.lt

www.esaugumas.lt – apsaugok savo kompiuterį!

PriedaiMobiliems.lt – telefonų priedai ir aksesuarai

Draugiškas internetas


Reklama
‡ 1999–2024 © Elektronika.lt | Autoriaus teisės | Privatumo politika | Atsakomybės ribojimas | Reklama | Turinys | Kontaktai LTV.LT - lietuviškų tinklalapių vitrina Valid XHTML 1.0!
Script hook v, Openiv, Menyoo
gta5mod.net
FS25 Mods, FS25 Tractors, FS25 Maps
fs25mods.lt
Optical filters, UV optics, electro optical crystals
www.eksmaoptics.com
Reklamos paslaugos
SEO sprendimai

www.addad.lt
Elektroninių parduotuvių optimizavimas „Google“ paieškos sistemai
www.seospiders.lt
FS22 mods, Farming simulator 22 mods,
FS22 maps

fs22.com
Reklama


Reklama