Greitieji radijo žybsniai (angl. Fast Radio Bursts, FRB) yra trumpi stiprūs radijo bangų signalai, atsklindantys iš tolimų šaltinių visoje Visatoje. Pirmasis FRB aptiktas 2007 metais, o pastaruosius keletą metų dedikuoti teleskopai fiksuoja šimtus jų kasmet, tačiau vis dar nėra iki galo aišku, koks fizikinis procesas sukelia žybsnius.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Net nežinia, ar jų visų prigimtis vienoda, bet greičiausiai taip nėra, nes kai kurie FRB įvyksta tik vieną kartą, o kiti kartojasi daugmaž periodiškai. Naujo tyrimo rezultatai prisideda prie šios hipotezės, nes rodo, jog bent kai kurie žybsniai įvyksta objektuose, kuriuos gaubia labai tankus dujų ir dulkių apvalkalas.
FRB 190520 (žybsniai numeruojami pagal aptikimo datą) yra vos antras žybsnių šaltinis, iš kurio užfiksuota radijo spinduliuotė ir ne žybsnių metu. Pirmasis buvo FRB 121102, kuris taip pat buvo pirmasis žinomas pasikartojantis žybsnių šaltinis.
Turėdami aiškų atskaitos tašką, astronomai nustatė, kad jis yra nykštukinės galaktikos pakraštyje, o pačios galaktikos šviesa iki mūsų keliauja apie tris milijardus metų. Nežinant FRB šaltinio galaktikos, atstumas iki jo būna vertinamas pagal radijo bangų dispersiją, mat žemo dažnio bangos, sklisdamos pro dujas, užlaikomos truputį ilgiau, nei aukšto. Tokiuose skaičiavimuose daroma prielaida, kad visa dispersija kyla būtent dėl tarpgalaktinės medžiagos, kurios tankį apytikriai žinome.
Visgi FRB 190520 dispersija yra kone dešimt kartų didesnė, nei būtų galima tikėtis pagal žinomą atstumą. Tai reiškia, kad šio žybsnio šaltinį gaubia tankios dujos, ir spinduliuotė patiria didelę dispersiją dar iki palikdama šaltinio galaktiką. Priežastis gali būti labai paprasta – jei FRB kyla, kaip teigia viena pagrindinių teorijų, iš labai stipriai įmagnetintos neutroninės žvaigždės, FRB 190520 šaltinis gali būti labai jaunas, todėl jį dar supa tanki supernovos liekana. Bet galimi ir kitokie, labiau egzotiški, paaiškinimai.
Bet kuriuo atveju galima daryti išvadą, kad FRB 190520 yra gerokai kitoks, nei dauguma kitų, iškyrus vieną, o naudoti dispersijos matavimus siekiant nustatyti atstumą iki FRB nėra tikslu.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature“.
Paieška archyve
