Tyrimas atskleidė, kad iš kosmoso grįžusių „astronautų smegenyse“ lieka „susirūpinimą keliančių“ pokyčių net ir grįžus į Žemę.
Dėl nulinės gravitacijos sąlygų keičiasi astronautų smegenys. Šalutinis kelionių į kosmosą poveikis atidžiai stebimas, nes vyriausybės ir privati pramonė deda vis daugiau pastangų, kad žmonės galėtų išvykti į kosmosą.
Pokyčiai užfiksuoti perivaskuliniame kanale © „Scientific Reports, 2022“ nuotr.
Nesvarumo būklė veikia perivaskulines ertmes – smegenų audinio kišenėles, kurios tarnauja kaip skysčių kanalai.
15 astronautų prieš skrydį į kosmosą buvo atlikti du magnetinio rezonanso tyrimai, o grįžus – keturi.
„Nustatėme, kad astronautų naujokų grupėje bendras [perivaskulinės ertmės] tūris prieš skrydį ir po jo padidėjo“, – rašoma straipsnyje.
Patyrusių astronautų rodikliai nepasikeitė, tačiau atliekant tyrimą jų smegenų drenažo tuneliai buvo padidėję.
Tai gali reikšti, kad kai kosmosas pakeičia smegenis, pokyčiai yra nuolatiniai arba praeina daug laiko, kol jos vėl tampa tokios, kokios buvo anksčiau.
„ScienceAlert“ pranešė, kad vis dar neaišku, ar šis pokytis yra pakankamai reikšmingas, kad jį būtų galima laikyti dideliu pavojumi būsimųjų kosmoso keliautojų sveikatai.
Kadangi komercinė kosmoso pramonė į kosmosą skraidina susimokėjusius klientus, kurie mažiau apmokyti, bus svarbu žinoti, kokį poveikį turi išvykimas už Žemės ribų.
Kaip teigiama straipsnyje, paskelbtame žurnale „Scientific Reports“, tai buvo pirmasis tokio pobūdžio tyrimas.
Vykimas į kosmosą ir grįžimas iš jo yra ekstremalus fizinis išbandymas. Pakilimo metu raketos turi pasiekti išėjimo iš Žemės greitį – apie 11 kilometrų per sekundę.
Būdami kosmose astronautai dvi valandas per dieną mankštinasi, kad įveiktų mikrogravitacijos sukeliamą fizinį stresą. Treniruotės taip pat yra išbandyta priemonė, padedanti astronautams išvengti sąmonės netekimo grįžus iš kosmoso.
Planuojama, kad „SpaceX“ laivas „Starship“ 2023 m. apskraidins japonų milijardierių ir kosmoso turistą Yusaku Maezawa aplink Mėnulį – bandomojo skrydžio metu laivas „Starship“ į Žemę įskriejo 19 tūkst. mylių per valandą greičiu.
Kosmonautas Valerijus Poliakovas savanoriškai dalyvavo misijoje, kurios tikslas buvo ištirti nulinės gravitacijos poveikį žmogaus organizmui – jis kosmose praleido 437 dienas iš eilės, apskriejo Žemę 7 000 kartų ir šiandien yra gyvas, sulaukęs 80 metų.