Novomis vadinami sprogimai, nutinkantys baltųjų nykštukių paviršiuje. Jei baltoji nykštukė – į Saulę panašios žvaigždės liekana – sukasi poroje su įprasta žvaigžde, pastarosios medžiaga gali po truputį kristi ant nykštukės. Susikaupus pakankamai dideliam medžiagos kiekiui, nykštukės paviršiuje kuriam laikui prasideda termobranduolinės reakcijos, kurių metu jos šviesis paryškėja milijonus kartų.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Priešingai nei supernovos atveju, žvaigždė nesprogsta, o po kurio laiko grįžta į pradinę būseną, tik su trupučiu daugiau anglies ir deguonies. Novą sukuriančios termobranduolinės reakcijos vyksta visame nykštukės paviršiuje, tačiau jau seniai mokslininkai spėja, kad galimi ir kitokie žybsniai, kurių metu reakcijos įsižiebia tik dalyje žvaigždės. Panašūs reiškiniai vyksta neutroninėse žvaigždėse, ten jie vadinami I tipo rentgeno žybsniais.
Dabar pirmą kartą analogiški žybsniai aptikti baltosiose nykštukėse. Atlikę trijų žvaigždžių – Balandžio TV, Didžiosios Lokės EI ir ASASSN-19bh – stebėjimus astronomai aptiko daugybę žybsnių, kurių metu sistemos šviesis išauga apie tris kartus. Žybsniai matomi regimųjų ir ultravioletinių spindulių diapazone, prasideda per mažiau nei valandą, o užgęsta per dešimt valandų. Tai visiškai atitinka lokalių termobranduolinių žybsnių modelių prognozes.
Turint omeny, kad žybsnio metu šviesis yra apie milijoną kartų mažesnis, nei novos, jie pavadinti mikronovomis. Tyrėjų teigimu, žybsnius greičiausiai lokalizuoja stiprus baltosios nykštukės magnetinis laukas – jis sukaupia medžiagą viename nykštukės regione, todėl ji ten pradeda reaguoti tarpusavyje, o į šalis išsiplėsti jai nebepavyksta.
Stiprūs magnetiniai laukai yra vienas iš labiausiai egzotiškų kosminių reiškinių, kurių atkartoti Žemėje neturime jokios galimybės, taigi tokie atradimai padeda daug geriau suprasti, kaip medžiaga elgiasi ekstremaliomis sąlygomis.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature“.
