Greitieji radijo žybsniai (Fast Radio Bursts, FRB) yra vos tūkstantąsias sekundės dalis trunkantys radijo spindulių pliūpsniai, kurių metu išspinduliuojama tiek energijos, kiek Saulė paskleidžia per parą. Pirmasis žybsnis aptiktas 2007 metais, pastaruosius keletą metų dedikuoti teleskopai fiksuoja dešimtis ar net šimtus per dieną, bet kol kas nėra aišku, kokie objektai juos sukuria.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šaltinio identifikavimui turėtų pasitarnauti naujo tyrimo rezultatai, kuriuose parodyta, kad bent vienas pasikartojantis žybsnis kyla kamuoliniame spiečiuje.
Kamuoliniai spiečiai yra didžiulės, šimtų tūkstančių žvaigždžių sankaupos, kurių amžius dažniausiai siekia bent kelis milijardus metų. Būtent tokiame spiečiuje, netolimoje galaktikoje M 81, lokalizuotas vienas FRB. Įprastai FRB padėtys žinomos tik apytikriai – kartais neįmanoma pasakyti net kurioje galaktikoje jie kyla, – nes jie trunka labai trumpai, o radijo bangos, sklisdamos iki mūsų, išsikraipo.
Tačiau naujojo tyrimo autoriai įveikė problemą pasitelkę 12 radijo teleskopų, kurių bendros skiriamosios gebos užteko labai tiksliai lokalizacijai. Žybsnis FRB 20200120E (skaičiai nurodo pirmo aptikimo datą) kyla iš šaltinio, dviejų parsekų atstumu nuo kamuolinio spiečiaus centro (spiečių dydžiai paprastai siekia bent keletą, o dažnai ir keliolika parsekų).
Daugelis FRB kilmės hipotezių remiasi idėja, kad jie kyla jaunose labai stiprų magnetinį lauką turinčiose neutroninėse žvaigždėse, bet tokiam objektui egzistuoti kamuoliniame spiečiuje praktiškai neįmanoma (nebent jis atsitiktinai skrenda pro šalį).
Tyrimo autoriai siūlo alternatyvią hipotezę – šio FRB šaltinis gali būti neutroninė žvaigždė, atsiradusi susijungus dviem baltosioms nykštukėms – į Saulę panašių žvaigždžių liekanoms. Bet kuriuo atveju šis atradimas leis dar labiau patikslinti FRB modelius.
Tyrimo rezultatai publikuojami dviejuose straipsniuose „Nature“ ir „Nature Astronomy“.
Paieška archyve
