Dauguma žvaigždžių Visatoje nėra vienišos, o sukasi daugianarėse sistemose. Dažniausiai tai yra dvinarės, bet būna ir didesnių – trinarių, keturnarių ir taip toliau. Tiesa, kuo sistema didesnė, tuo ji mažiau stabili ir gali subyrėti. Taigi gausių daugianarių sistemų žinoma gana nedaug.
© Karen Teramura / UH IfA
Dabar paskelbta apie beveik šimtą naujų keturnarių sistemų, aptiktų TESS teleskopo duomenyse.
TESS paskirtis – egzoplanetų paieška prie ryškių žvaigždžių. Tam tikslui teleskopas stebi beveik visą dangų, kas 27 dienas keisdamas stebėjimo kryptį. Planetas jis aptinka tranzitų metodu – kai jos praskrieja tarp mūsų ir savo žvaigždės ir pastarąją pritemdo. Taigi TESS fiksuoja visų stebėjimo lauke esančių žvaigždžių šviesio pokyčius; informaciją apie planetas iš jų „ištraukia“ tiek automatizuoti algoritmai, tiek mokslininkai bei mėgėjai, peržiūrintys duomenis.
Peržiūra buvo reikalinga tam, kad tikrus rezultatus pavyktų atskirti nuo galimų susimaišymų tarp dangaus skliaute greta esančių, bet realiai fiziškai labai viena nuo kitos nutolusių žvaigždžių. Aptiktos 97 sistemos yra patikrintos ir patikimos. Jų visų dydžiai mažesni, nei vienas TESS duomenų pikselis – tai atitinka apie 1000 astronominių vienetų 100 parsekų atstumu nuo mūsų. Astronominis vienetas (AU) yra vidutinis Žemės atstumas nuo Saulės, arba 150 milijonų kilometrų.
Kiekvieną keturnarę sistemą sudaro dvi žvaigždžių poros, kurios sukasi aplink bendrą masės centrą. Apsukti vieną ratą visai sistemai gali užtrukti ir tūkstančius metų, tačiau iš principo pokyčius sistemose galima tikėtis pamatyti per žmogaus gyvenimą, t.y. dešimtmečių laikotarpių. Juo labiau, kad kiekvienos iš porų tranzitai vyksta kas keletą ar keliasdešimt dienų – kitokių sistemų TESS tiesiog negalėtų aptikti.
Naujasis katalogas beveik dvigubai išplečia šiuo metu žinomų keturnarių sistemų sąrašą. Tai padės daug geriau suprasti, kaip vystosi daugianarės sistemos, kaip sąveikauja žvaigždės vienos su kitomis, taip pat pažinti ekstremalias ir trumpas priešmirtines žvaigždžių evoliucijos stadijas. Be to, nagrinėdami kiekvieną sistemą detaliau ir nustatę žvaigždžių mases bei periodų santykius, mokslininkai galės įvertinti, kaip jos formavosi ir patobulinti žvaigždžių formavimosi modelius.
Vykdant paieškas, aptikta ir didesnių retenybių: pirmoji šešianarė sistema, kurioje matomi šeši užtemimai, bet pirmoji tranzituojanti planeta, besisukanti aplink dvi žvaigždes iškart.
Šie atradimai dar kartą įrodo, kiek daug įdomybių galima aptikti nagrinėjant „žalius“ stebėjimų duomenis plačiau, nei tas kontekstas, kuriam jie buvo surinkti – šiuo atveju, planetų tranzitų paieškoms.
Tyrimo rezultatai „arXiv“.
