Žmonės, kurie pažvelgė mirčiai į akis, dažnai stebėtinai panašiai apibūdina savo artimos mirties patirtį: ryškūs prisiminimai, jausmas, kad stovi ne savo kūne, ryškios šviesos ar ramybės pojūtis. Iki šiol mokslininkai neturi beveik jokių duomenų apie tai, kas iš tikrųjų vyksta smegenyse kelios akimirkos prieš mirtį.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tačiau dabar, susiklosčius tragiškoms aplinkybėms, mokslininkai surinko pirmuosius duomenis apie smegenų nervų dinamiką mirties metu, praneša „Science Alert“.
Mokslininkų komanda nusprendė išmatuoti 87 metų paciento, kuriam išsivystė epilepsija, smegenų bangas naudojant elektroencefalografija (EEG). Tačiau atliekant neurologinį įrašą jį ištiko mirtinas širdies smūgis – taip netikėtai buvo užfiksuotos mirštančios smegenys.
Atskleista, kad 30 sekundžių prieš ir po jo vyro smegenų bangos buvo tokios pat, kaip ir sapnuojant ar prisimenant prisiminimus.
Toks smegenų aktyvumas gali reikšti, kad paskutinėmis žmogaus gyvenimo akimirkomis gali įvykti paskutinis „gyvenimo prisiminimas“, rašė komanda savo tyrime, kuris antradienį paskelbtas žurnale „Frontiers in Aging Neuroscience“.
Daktaras Zemmaras, dabar dirbantis neurochirurgu Luisvilio universitete, BBC sakė, kad 30 sekundžių prieš tai, kai paciento širdis nustojo tiekti kraują į smegenis, jo smegenų bangos vyko pagal tuos pačius dėsningumus, kaip ir tada, kai atliekame daug kognityvinių gebėjimų reikalaujančias užduotis, pavyzdžiui, susikaupiame, svajojame ar prisimename prisiminimus.
Tyrimas taip pat kelia klausimų, kada tiksliai baigiasi gyvybė – kai nustoja plakti širdis arba nustoja veikti smegenys.
Dr. Zemmaras ir jo komanda įspėjo, kad negalima daryti bendrų išvadų iš vieno žmogaus tyrimo. Tai, kad pacientas sirgo epilepsija, jo smegenys kraujavo ir buvo patinusios, dar labiau apsunkina situaciją, rašo BBC.
Nepaisant šių apribojimų, komandos išvados rodo galimą ryšį tarp mirties metu stebimų smegenų bangų ir fenomenologinių patirčių, kai dalyviai aprašo prieš akis prabėgusį savo gyvenimą.
