Visi žinome, kad kai miršta smegenys, žmogus miršta. Sutrikus kraujo tiekimui, smegenų ląstelės pradeda žūti maždaug per šešias minutes. Po to negrįžtamai prarandamos visos smegenų ir smegenų kamieno neurologinės funkcijos. Nebėra gyvybės ženklų, nebėra kelio atgal, pasirašomas mirties liudijimas, rašo „Science Focus“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Bent jau taip turėtų nutikti. Jeilio medicinos mokyklos mokslininkai sukėlė didžiausią sąmyšį smegenų reanimacijos srityje nuo Mary Shelley laikų, pranešę, kad jiems pavyko atgaivinti 32 kiaulių smegenis, praėjus keturioms valandoms po to, kai šios buvo paskerstos. Atrodė, kad smegenys gali būti prikeltos antram gyvenimui.
Tyrėjai prijungė „mirusius“ organus prie sistemos, kuri juos užpildė „BrainEx“ vadinamu kraujo pakaitalu, skatinančiu ląstelių atsigavimą po patirto deguonies trūkumo. Mokslininkai nustatė, kad „BrainEx“ padėjo išlaikyti smegenų vidinę struktūrą ir paskatino smegenų ląsteles vėl atlikti kai kurias funkcijas, pavyzdžiui, gaminti energiją ir šalinti atliekas.
Galbūt labiausiai stebina tai, kad atsinaujino elektrinis aktyvumas tarp smegenų ląstelių. Tiesa, nebuvo jokių suderintų signalų, jokių sąmonės požymių, bet, kita vertus, į smegenis tiekiamos cheminės medžiagos specialiai sukurtos taip, kad būtų išvengta tokios galimybės.
„Norėjome parodyti, kad ląstelių žūties procesas yra laipsniškas, etapais vykstantis procesas ir kad kai kurie iš tų etapų gali būti pavėlinti, sustabdyti ar net paleisti atbuline eiga“, – 2019 metų balandį žurnale „Nature“ rašė vyriausiasis tyrėjas, neurologijos profesorius Nenadas Sestanas.
N. Sestanas ėmėsi gyvūnų smegenų gaivinimo bandymų, siekdamas geriau suprasti smegenų tinklus ir neurologines ligas. Tačiau palaipsniui jis ėmė kelti rimtus mokslinius ir etinius klausimus. Kaip apibrėžiame mirtį? Ar reikia peržiūrėti dabartines smegenų mirties gaires? Ar turėtume vykdyti tyrimus, suponuojančius bent menkiausią galimybę sukurti sąmonę?
