Rytoj Vilniuje startuos tarptautinių mokslinių konferencijų-pasitarimų serija, į kurią atvyks per 50 aukščiausio lygio mokslininkų iš maždaug 30 pasaulio šalių. Visi atvykstantys - didžiausio pasaulyje mokslo centro „CERN“ atstovai ir bendradarbiai. Nuo birželio 2 iki 9 d. vyksiančių darbinių susitikimų tikslas - spręsti didžiausio pasaulyje eksperimento - didžiojo hadronų kolaiderio - modernizacijos problemas.
Vilniaus universitete įvyks trys mokslinio centro „CERN“ bendradarbiavimo komandų (WOEDAN, CERN RD50 ir CERN RD39) pasitarimai. Jų metu bus aptariami naujausi didžiajam hadronų kolaideriui reikalingų dalelių detektorių kūrimo rezultatai, kurie gauti 52 mokslinių tyrimų centruose.
Pasak Vilniaus universiteto Mokslo reikalų prorektoriaus prof. Juozo Vaitkaus, kuris išrinktas ir vienos iš „CERN“ mokslinių tyrimų linijos koordinatoriumi, tokie pasitarimai kasmet vyksta „CERN“ būstinėje netoli Ženevos ir, konkurso tvarka, vienoje šalyje-partnerėje. Šiais metais sėkmė lydėjo Lietuvos paraišką.
„Šiuo metu rengiamasi unikaliam eksperimentui, kurio metu visiškai originali Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institute sukurta aparatūra bus išbandoma Helsinkio greitintuve. Vėliau tolesniam panaudojimui ji būtų nugabenta į „CERN“. Šis eksperimentas yra labai reikšmingas. „CERN“ atveria puikias galimybės bendradarbiauti,“ – įsitikinęs prof. J. Vaitkus.
Lietuvos mokslininkų grupė, vadovaujama prof. J. Vaitkaus, į šias programas įsitraukė 2002 m. Oficialiai bendradarbiauti su „CERN“ Lietuva pradėjo 2005 m.
Daugiausia fundamentinių tyrimų atliekančią organizaciją pasaulyje išgarsino bestseleriu tapęs D. Brown‘o romanas „Angelai ir demonai“, tapęs pačia perkamiausia šio rašytojo knyga ir Lietuvoje. Romano centrinė ašis – „CERN“ mokslo tyrimų įstaiga ir Vatikanas. Pagrindinis knygos veikėjas, simbolių tyrinėtojas, iškviečiamas į „CERN“ mokslinių tyrimų institutą tirti žiaurios mokslininko žmogžudystės.
„CERN“, dar kitaip vadinamas pasaulio fizikų Meka, veikia jau daugiau nei 50 metų. „CERN“ tikslai ambicingi – išsiaiškinti gamtos sandaros pagrindus. Dabar išsiplėtusio „CERN“ dalis su beveik visu 27 km ilgio tuneliu yra Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijoje. Jame įrengtas didžiausias pasaulyje hadronų kolaideris – atomų branduolių ir subatominių dalelių greitintuvas, kuriame dalelėms yra suteikiama milžiniška energija ir jos „kaktomušom“ susmogiamos. Šios dalelės – nepakeičiamas informacijos apie materijos sandarą šaltinis. Tiriant, kaip jos atsiranda ir sąveikauja, siekiama suprasti Visatos sandarą ir pagrindines jos jėgas. Tai itin reikšminga aiškinantis, kaip vyko Didysis sprogimas, taip pat galingiems energijos išsiskyrimo vyksmams Visatoje suprasti.
„CERN“ moksliniai bendradarbiai iš viso pasaulio Lietuvoje planuoja apžiūrėti ne tik senąjį Vilniaus universitetą ir jo laboratorijas dirbančias „CERN“ labui, bet ir Vilniaus senamiestį, aplankyti Trakus bei Europos parką.
Papildoma informacija apie „CERN“
„CERN“ tikslas – geriau pažinti materijos sandaros ir gamtos sąveikų pagrindus, skatinti technikos pažangą ir telkti bendram darbui įvairių šalių bei tautų mokslininkus. Šiuo metu „CERN“ laboratorijose dirba beveik 7000 mokslininkų iš daugiau nei 80 šalių. Atliekami tyrimai skatina mokslo pažangą, gilina pažinimą. Unikaliems eksperimentams reikalinga eksperimentinė įranga, naujos medžiagos bei technologijos. Ji kuriama ir pačiame „CERN“, ir pasitelkiant jo užsakymus vykdančias įvairių šalių mokslo įstaigas ir laboratorijas. Taip skatinama ir remiama technologinė pažanga, ugdomi aukštos kvalifikacijos mokslininkai bei inžinieriai.
„CERN“ yra ir interneto gimtinė. 1989 m. jo darbuotojas britų fizikas Timas Bernaras Lee sukūrė internautams žinomas specifikacijas (URI, HTTP ir HTML) ir, bendradarbiaudamas su taip pat „CERN“ dirbančiu kompiuterių mokslininku belgu Robertu Kailiau sukūrė būdą, kaip sujungti įvairiuose kompiuteriuose kaupiamą informaciją.
