Nežemiškos gyvybės atradimas greičiausiai būtų svarbiausias įvykis mokslo – ar bent jau astronomijos – istorijoje. Taigi nenuostabu, kad šiam tikslui skiriama vis daugiau ir mokslininkų, ir žiniasklaidos dėmesio. Kartais pastarojo būna net ir per daug – nors kiek susijęs atradimas išpučiamas iki sensacijos, o vėliau, paaiškėjus, kad visgi gyvybės atrasta nebuvo, kyla nusivylimas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Vienas geras tokios situacijos pavyzdys – prieš kiek daugiau nei metus paskelbtas fosfino atradimas Veneroje. Kaip išvengti nesusikalbėjimo tarp mokslininkų ir žiniasklaidos?
Grupė mokslininkų siūlo apibrėžti aiškius kriterijus, kaip vertinti galimus nežemiškos gyvybės įrodymus, ir laikytis jų bent jau NASA vykdomose misijose. Siūlomi kriterijai sudaro septynių pakopų skalę, kurios apačioje – bet koks galimo biopėdsako radimas.
Biopėdsakais vadinamos molekulės, kurias gamina biologiniai procesai ir kurios išlieka atmosferoje, taigi gali indikuoti gyvybės egzistavimą. Pavyzdžiui, deguonis ir metanas Žemės atmosferoje yra biopėdsakai.
Iš kitos pusės, daugelis biopėdsakų gali atsirasti ir dėl negyvybinių procesų – ketvirta skalės pakopa pasiekiama tik tada, kai eliminuojami kiti galimi įdomiosios molekulės šaltiniai nagrinėjamoje aplinkoje. Į tarpą yra antroji pakopa – užteršimo žemiškomis molekulėmis atmetimas – ir trečioji – paaiškinimas, kaip gyvybiniai procesai nagrinėjamoje aplinkoje galėtų sukurti biopėdsaką.
Penktasis žingsnis – atradimo pakartojimas nepriklausomais stebėjimais ar tyrimais, taip įrodant, kad pirmasis atradimas nebuvo atsitiktinumas. Būtent šioje vietoje įstrigo pernykštis fosfino Veneroje atradimas.
Šeštasis žingsnis greičiausiai būtų pats ilgiausias – tai yra alternatyvių, negyvybinių, molekulės kilmės hipotezių, pasiūlytų po pirminio atradimo, patikrinimas ir paneigimas. Galiausiai, aukščiausia septintoji pakopa būtų pasiekta tada, kai toje pačioje aplinkoje atrandamas dar vienas biopėdsakas, kurio egzistavimą galima prognozuoti remiantis biologiniu pirmojo biopėdsako gamybos paaiškinimu. Toks atradimas jau galėtų būti laikomas neginčijamu gyvybinių procesų aptikimu už Žemės ribų.
Pateiktas planas – tik pasiūlymas, kuris dar greičiausiai bus tobulinamas. Bet apskritai koks nors kriterijų rinkinys turėtų būti priimtas per artimiausius keletą metų, nes pastaruoju metu planuojama vis daugiau misijų, skirtų būtent gyvybės paieškoms – tiek Marse, tiek Saturno palydovuose, tiek už Saulės sistemos ribų.
Plano pasiūlymas skelbiamas „Nature“.
