Žmoniją ilgai kamuoja klausimas – ar visatoje mes vieni? Mokslininkai nežemiškų civilizacijų paieškai skiria didžiulius resursus. Tačiau astrofizikas Paulas Sutteris teigia, kad to daryti nereikėtų.
© commons.wikimedia.org
Puslapyje Space.com Sutteris teigia, kad protingos nežemiškos gyvybės paieškos užtruko jau pakankamai ilgai. Mokslininkas netvirtina, kad visatoje nėra kitų gyvybės formų. Tiesiog jo nuomones mūsų protingos civilizacijos paieškos yra pasmerktos likti bevaisėmis.
„Žmonės ilgai skenuoja dangų, ieškodami bet kokių pažangios nežemiškos civilizacijos egzistavimo ženklų. Bet taip nieko ir neradome“, – rašo Sutteris. Taigi, mokslininko nuomone, civilizacijų galime ir nerasti, todėl reikia keisti strategiją.
Civilizacijai reikalinga nemenka technologinė pažanga, užtikrinanti jos narių bendrumą ir progresą. Nežemiškos gyvybės paieškos šiuo metu, Sutterio nuomone, yra pagrįstos hipoteze, kad protingas gyvybės formas rasti lengviau. Ir tai galbūt yra tiesa, bet juk nieko neradome. Sutteris teigia, kad protinga gyvybė yra arba labai reta, arba ne taip lengvai aptinkama. Taigi, SETI programa greičiausiai ir liks bevaisė.
Tai ką siūlo Sutteris? Pašalinti protingumo kriterijų. Civilizacijų mūsų mokslinio matymo lauke gali ir nebūti. O štai ne tokių protingų gyvybės formų galbūt ir yra. Keldami kartelę taip aukštai mes galbūt pražiopsome galimybę iš tikrųjų ką nors surasti.
Sutteris ragina persiorientuoti į ne tokių protingų gyvybės formų paiešką. Tai yra, neieškoti civilizacijų, o žvalgytis neprotingų gyvybės formų. Jas nurodantys ženklai nebūtų tokie akivaizdūs. Bet žemiški gyvūnai geba keisti savo aplinką – greičiausiai kitose planetose vyksta kažkas panašaus. Sutterio nuomone, paprastesni gyviai irgi gali pasirodyti, jei mokėsime ieškoti.
Paieška archyve
