Astronomai aptiko užuominų apie tai, kas galėtų būti pirmoji už mūsų galaktikos ribų atrasta planeta.
NASA, ESA, S. Beckwith (STScI), and The Hubble Heritage Team STScI/AURA)/Messier 51, dar vadinama Sūkurio galaktika
Padėjo rengteno spinduliai
Iki šiol rasta beveik 5000 egzoplanetų – pasaulių, skriejančių aplink žvaigždes už mūsų Saulės ribų, tačiau visos jos buvo Paukščių tako galaktikoje.
Galimas planetos signalas, kurį aptiko NASA rentgeno spindulių teleskopas Chandra, yra Messier 51 galaktikoje – ji maždaug 28 mln. šviesmečių nutolusi nuo mūsų galaktikos, rašoma naujienų pranešimuose.
Šis naujas rezultatas grindžiamas tranzitais, kai planetai praskriejant priešais žvaigždę užblokuojama dalis žvaigždės šviesos ir susidaro būdingas ryškumo kritimas, kurį galima aptikti teleskopais. Toks metodas jau naudotas tūkstančiams egzoplanetų surasti.
Mokslininkai ieškojo rentgeno spindulių, gaunamų iš objektų, ryškumo sumažėjimų.
Šiuose objektuose paprastai yra neutroninė žvaigždė arba juodoji skylė, traukianti dujas iš arti skriejančios žvaigždės palydovės. Šalia neutroninės žvaigždės ar juodosios skylės esanti medžiaga perkaista ir švyti rentgeno spindulių bangų ilgiuose.
Kadangi ryškius rentgeno spindulius skleidžianti sritis yra maža, priešais ją skriejanti planeta gali užstoti didžiąją dalį arba visus rentgeno spindulius, todėl tranzitą pastebėti lengviau, teigiama BBC.
Komandos nariai, naudodami šį metodą, aptiko kandidatę į egzoplanetas dvinarėje sistemoje, pavadintoje M51-ULS-1.
„Mūsų sukurtas ir panaudotas metodas yra vienintelis šiuo metu įgyvendinamas metodas planetų sistemoms kitose galaktikose atrasti“, – BBC naujienoms sakė daktaras Di Stefano iš Harvardo-Smitsono astrofizikos centro Kembridže.
Saturno dydžio
Šioje dvinarėje žvaigždėje yra juodoji skylė arba neutroninė žvaigždė, skriejanti aplink žvaigždę palydovę, kurios masė maždaug 20 kartų didesnė už Saulės masę. Neutroninė žvaigždė yra suirusio kadaise buvusios masyvios žvaigždės branduolio liekana.
Tranzitas truko apie tris valandas, per kurias rentgeno spinduliuotė sumažėjo iki nulio. Remdamiesi šia ir kita informacija, astronomai apskaičiavo, kad planeta kandidatė būtų maždaug Saturno dydžio, o aplink neutroninę žvaigždę arba juodąją skylę skrietų maždaug dvigubai didesniu atstumu nei Saturnas nuo Saulės.
Tyrėjai atvirai pripažįsta, kad jų interpretacijai patikrinti reikia daugiau duomenų.
Vienas iš iššūkių yra tas, kad didelė planetos kandidatės orbita reiškia, jog ji dar kartą neuždengs savo žvaigždės dar maždaug 70 metų, o tai užkerta kelią bet kokiems bandymams artimiausiu metu atlikti tolesnius stebėjimus, rašoma BBC.
Dar vienas galimas paaiškinimas, kurį astronomai apsvarstė, yra tai, kad patamsėjimą sukėlė priešais rentgeno spindulių šaltinį einantis dujų ir dulkių debesis.
Tačiau jie mano, kad tai mažai tikėtina, nes įvykio charakteristikos neatitinka dujų debesies savybių.
Tyrimas paskelbtas recenzuojamame žurnale „Nature Astronomy“.
