Egzoplanetos – planetos, esančios už mūsų Saulės sistemos ribų – ir toliau suteikia astronomams įdomių žvilgsnių apie kitus pasaulius, įskaitant tą, kuri pavadinta WASP-76b. Šioje į pragarą panašioje planetoje, beveik Jupiterio dydžio, dienos paviršiaus temperatūra yra pakankamai aukšta, kad išgaruotų geležis, šiek tiek vėsesnėje nakties pusėje galinti kristi lietaus pavidalu, rašo „Science Alert“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dabar mokslininkai dar kartą pažvelgė į WASP-76b ir padarė išvadą, kad ji iš tikrųjų gali būti dar karštesnė nei manyta anksčiau. Šios išvados esmė yra jonizuoto kalcio atradimas, kuriam susidaryti reikia „žymiai karštesnių“ sąlygų, nei anksčiau buvo aprašyta tyrimuose.
Remiantis ankstesniais tyrimais, manoma, kad WASP-76b paviršiaus temperatūra dienos metu pakyla iki maždaug 2246 laipsnių pagal Celsijų. Tačiau tai gali būti netikslu, jei paaiškės, kad atnaujintas planetos temperatūros profilis yra teisingesnis.
2016 m. Atrasta WASP-76b yra žinoma kaip „karšta Jupiterio“ egzoplaneta, nes ji yra labai arti savo žvaigždės – apie ją apsisukti trunka tik 1,8 Žemės dienos. Ši egzoplaneta yra maždaug už 640 šviesmečių nuo mūsų padėties Visatoje. Be to, ta pati planetos pusė visada nukreipta į savo žvaigždę, kuri yra šiek tiek karštesnė nei mūsų Saulė.
Mokslininkai panaudojo Havajuose esančio „Gemini North“ teleskopo duomenis, kad pažvelgtų į vidutinės temperatūros zoną planetoje, ribą tarp dienos ir nakties. Jie naudojo tranzitinės spektroskopijos procesą, kai egzoplanetos žvaigždės šviesa sklinda per jos atmosferą iki pat Žemės.
Šios šviesa leidžia astrofizikams analizuoti planetos atmosferą įvairiuose gyliuose. Šiuo atveju komanda sugebėjo nustatyti retą spektrinių linijų trejetą, rodmenis, rodančius jonizuoto kalcio buvimą.
„Nuostabu, kad naudojant šiuolaikinius teleskopus ir prietaisus, mes jau galime daug sužinoti apie planetų, besisukančių aplink kitas žvaigždes už šimtų šviesmečių, atmosferą – jų sudedamąsias dalis, fizines savybes, debesų buvimą ir net didelio masto vėjo modelius“, – sako astronomas Ray Jayawardhana iš Kornelio universiteto Niujorke.
Spektroskopijos metodai leidžia astronomams atrasti įvairių paslapčių apie egzoplanetas, esančias už šimtų ar daugiau šviesmečių, pradedant nuo planetos sukimosi detalių ir baigiant vėjo modeliais paviršiuje.
Tai reiškia, kad vis daugiau šių egzoplanetų atrandamos ir kataloguojamos, tyrėjai gali jas sugrupuoti, kad būtų lengviau susipažinti. Galų gale mes sužinome daugiau apie savo vietą Visatoje ir apie tai, kur galime rasti kitų gyvybės formų.