Nedūžtantis stiklas yra didelė svajonė. Telefonų ekranai nepasipuoštų įskilimų voratinkliais, moksliniai instrumentai tarnautų ilgiau, o ir namų stiklai būtų saugesni. Bet stiklas dūžta.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
McGillio universiteto mokslininkai pažvelgė į vidinį moliuskų geldelių sluoksnį ir iš jo pasisėmę įkvėpimo nusprendė sukurti nedūžtantį stiklą. Kai ši medžiaga taps komerciškai prieinama, ji puikiai tiks išmaniųjų telefonų ekranams dengti. Įdomu ir tai, kad gali būti, kad tai – ne nauja, o tik iš naujo sukurta technologija.
Istoriniai šaltiniai teigia, kad lankstus stiklas egzistavo dar Senovės Romoje. Patyrusio stiklo meistro atneštas skaidrus butelis nesudužo, o įlinko, kai buvo bandomas jo tvirtumas. Teigiama, kad Tiberijus įsakė nužudyti šį stiklo meistrą, nes bijojo, kad toks stiklas sumažins aukso vertę. Aišku, tikėtina, kad tai – tik legenda, o ne istorinė realybė.
Šiuo metu stipriausias stiklas yra grūdintas arba laminuotas. Ir jis yra pakankamai brangus ir tinka ne viskam. Be to, pažeistas toks stiklas praranda nemažai savo svarbiausių savybių.
Taigi, mokslininkai pažvelgė į gamtą ir kiečiausias, nepažeidžiamiausias medžiagas joje. Perlamutras tapo jų įkvėpimo šaltiniu ir jie sukūrė medžiagą, kurioje susipina akrilo ir stiklo kristalų sluoksniai. Tai – ne laminuotas stiklas, kuriame stiklas persidengia su plastiku, o vientisa medžiaga, sudaryta iš skirtingų dalelių. Keisdami akrilo struktūrą mokslininkai sukūrė labai tvirtą stiklą. Jis ne tik yra atsparus smūgiams, bet ir nesuskeldėja, jei yra pažeidžiamas.
Žinoma, kol kas ši tik laboratorijoje egzistuojanti medžiaga negali būti gaminama pramoniniu būdu. Tam, tiesiog reikės laiko. Bet kada nors ateityje elektronikos prietaisus bus galima dengti tokiu tvirtu, atspariu stiklu. Tiesa, bus įdomu sužinoti, ar jis atsparus ir įbrėžimams.