Europos „Merkurijaus“ kosminė misija artėja prie finišo tiesiosios

Pirmoji Europos misija į Merkurijų artimiausiomis valandomis pasieks kelionės tikslą. Tačiau tai bus trumpiausias iš visų apsilankymų.

EKA / „BepiColombo“ zondo, skriejančio aplink Merkurijų, iliustracija

Galutinio tikslo teks palaukti

Zondas „BepiColombo“ juda per greitai, kad galėtų pakilti į orbitą, tačiau planetos gravitacija šiek tiek sulėtins aparatą, ir per ateinančius metus jis galiausiai užims stabilią vietą aplink Merkurijų.

Tai įvyks 2025 m. pabaigoje, tad prireiks šiek tiek kantrybės.

„BepiColombo“ iš esmės yra du kosminiai aparatai viename. Vieną jo dalį sukūrė Europos kosmoso agentūra (EKA), kitą – Japonijos kosmoso agentūra (JAXA).

Pirmuosius misijos Merkurijaus vaizdus turi gauti kelios stebėjimo, arba inžinerinės, kameros, sumontuotos aparato išorėje.

Jos grąžins paprastas nespalvotas nuotraukas, tačiau pakankamai kokybiškas, kad būtų galima įžvelgti kai kuriuos pažįstamus paviršiaus bruožus.

Vaizdavimas bus pradėtas tik po didžiausio priartėjimo, nes tuomet „Bepi“ vis dar bus Merkurijaus naktinėje pusėje. Tačiau zondui tolstant nuo Merkurijaus, turėtų būti gerai matomas išlenktas planetos kraštas, arba pakraštys. EKA žada sujungti visas nuotraukas ir sukurti nedidelį filmą, kuris greičiausiai bus paskelbtas pirmadienį.

EKA/„BepiColombo“ struktūra

Nors erdvėlaivio prietaisai turi palaukti, kol 2025 m. misija tinkamai pasieks orbitą ir abi pusės galės atsiskirti sujungti zondai, taip atlaisvindami vidines kameras, vis tiek bus renkama dalis duomenų.

Jungtinės Karalystės mokslininkams, kuriantiems Merkurijaus rentgeno spindulių spektrometrą (Mercury Imaging X-ray Spectrometer, arba MIXS), tai galimybė geriau suprasti savo prietaiso veikimą.

MIXS detektoriai fiksuoja bendrą foninį energingų dalelių, vadinamų kosminiais spinduliais, triukšmą.

„Kai labai priartėsime prie Merkurijaus ir vieną dangaus pusę užstos planeta, turėtume pastebėti, kad šis triukšmas sumažės, ir tai padės mums nustatyti, kad aptikome būtent galaktinių kosminių spindulių“, – paaiškino Lesterio universiteto daktarė Suzie Imber.

Šis pratimas užtikrins, kad misijos komanda kuo geriau išnaudotų MIXS, kai vėliau dešimtmetyje pradės stebėti planetą.

Kitais 2023 m. birželio, 2024 m. rugsėjo, 2024 m. gruodžio ir 2025 m. sausio mėnesiais „Bepi“ turėtų pasiekti reguliarią orbitą ir 2026 m. pradėti vykdyti visas mokslines operacijas.