Praktiškai visą Mėnulio paviršių dengia regolitas – labai smulkių dulkių sluoksnis. Maždaug pusę jo sudaro silicio ir geležies oksidai. Pastarųjų sudėtyje maždaug 26 % masės sudaro deguonis.
 Asociatyvi „Pixabay“ nuotr. |
|---|
Vadinasi, Mėnulio paviršiuje deguonies atomų yra tikrai daug, o tai – labai gera žinia būsimiems astronautams.
Deguonis reikalingas toli gražu ne tik žmonėms kvėpuoti, bet ir įvairiems pramoniniams procesams, taip pat vandeniui ir raketiniam kurui gaminti, taigi žmonėms Mėnulyje jo reikės daug. Galimybė jį išgauti tiesiai iš po kojomis gulinčio regolito labai palengvintų kosminių misijų logistiką.
Dabar pagamintas prietaisas, kuris gali tą padaryti – bent jau naudodamas dirbtinį Mėnulio regolito analogą. Prietaisas veikia dviejų etapų principu, dažnai naudojamu įvairiuose pramoniniuose agregatuose Žemėje. Pirmuoju etapu regolitas patalpinamas į indą, užpildytą vandenilio ir metano dujomis, bei įkaitinamas iki maždaug tūkstančio laipsnių Celsijaus temperatūros. Tokiame karštyje mineralai iškart išgaruoja.
Vandenilis ir metanas sureaguoja su oksidų molekulėmis, taip inde atsiranda vandens garų. Tada dujos nusiunčiamos į distiliatorių, kuriame garai susikondensuoja į vandenį ir atsiskiria nuo likusių dujų. Galiausiai elektrolizės būdu vanduo išskaidomas į vandenilį ir deguonį. Panaudotas vandenilis ir metanas grąžinami į indą tolesnei proceso eigai palaikyti.
Prototipinis prietaisas veikia laboratorijoje Žemėje, tačiau viską daro be žmonių įsikišimo. Ištyrę, kokios yra optimalios sąlygos – temperatūra, ciklo trukmė tarp sistemos išvalymų, dujų kiekio santykiai ir regolito mėginių masė – procesui vykti, tyrėjai planuoja sekantį prototipą išbandyti nesvarumo būklėje kosmose. Po keleto metų prietaisas galėtų keliauti bandymams į Mėnulį.
Tyrimo rezultatai buvo pristatyti „Europlanet Science Congress 2021“.
