Net jeigu žmonės staiga liautųsi išleidinėję anglies dioksidą ir kitus teršalus į atmosferą, pasaulinio atšilimo procesas nesiliautų, teigia mokslininkai. Jūros lygis kiltų dar aukščiau, potvynių bangos būtų aukštesnės, audrų patvanka dar didesnė, sausros baisesnės, karščio bangos ryškesnės - perspėja savo prognozėse specialistai.
Tuo akivaizdžiau, kad reikia nedelsiant imtis veiksmų šiam procesui sulėtinti, tvirtina grupė klimatologų iš JAV nacionalinio atmosferos tyrimų centro žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje.
„Net jeigu mes stabilizuosime šiltnamio dujų koncentracijas atmosferoje, klimatas ir toliau šiltės, proporcingai kils jūros lygis“, - sakė minėto centro atstovas Geraldas Meehlas, vadovavęs vienam iš dviejų mokslo darbų šia tema. „Kuo ilgiau lauksime, tuo didesnių klimato pokyčių sulauksime ateityje“, - pabrėžė jis.
Nors iš tikrųjų niekas neneigia, kad žmogaus veikla skatina atšilimą, pasirašyta tarptautinė globali sutartis Japonijos Kioto mieste, kad būtų mažinamas dujų išmetimas į atmosferą, bet didžiausios pasaulyje teršėjos - JAV atsisakė laikytis sutarties, nes esą tai pakenktų šalies ekonomikai.
Dž. Mylo grupė sukūrė du kompiuterinius klimato pokyčių modelius - šį darbą kelis mėnesius dirbo superkompiuteriai. Modeliuose panaudota daugybė kintamųjų, kokius tik galėjo sugalvoti autoriai - ir anglies emisiją, ir kitą taršą, ir dabartines oro temperatūras bei jų pokyčius, ugnikalnių išsiveržimus, Saulės radiacijos pokyčius, ozono sluoksnio plonėjimą.
Po to buvo patikrinti trys skirtingi XXI amžiaus scenarijai.
Pirmajame pasirinktas variantas, jog 2000 metais žmonės stabilizavo anglies dioksido emisiją, ir modelis paleistas, kad įvertintų padėtį 2100 metais. „Nustatėme, kad turint tokią jau užterštą atmosferą kaip dabar, per 100 metų vidutinė temperatūra padidėtų puse laipsnio Celsijaus“, - sakė G.Meehlas. Jis paaiškino, jog tas pusės laipsnio atšgaus veikla skatina atšilimą, pasirašyta tarptautinė globali sutartis Japonijos Kioto mieste, kad būtų mažinamas dujų išmetimas į atmosferą, bet didžiausios pasaulyje teršėjos - JAV atsisakė laikytis sutarties, nes esą tai pakenktų šalies ekonomikai.
Dž. Mylo grupė sukūrė du kompiuterinius klimato pokyčių modelius - šį darbą kelis mėnesius dirbo superkompiuteriai. Modeliuose panaudota daugybė kintamųjų, kokius tik galėjo sugalvoti autoriai - ir anglies emisiją, ir kitą taršą, ir dabartines oro temperatūras bei jų pokyčius, ugnikalnių išsiveržimus, Saulės radiacijos pokyčius, ozono sluoksnio plonėjimą.
Po to buvo patikrinti trys skirtingi XXI amžiaus scenarijai.
Pirmajame pasirinktas variantas, jog 2000 metais žmonės stabilizavo anglies dioksido emisiją, ir modelis paleistas, kad įvertintų padėtį 2100 metais. „Nustatėme, kad turint tokią jau užterštą atmosferą kaip dabar, per 100 metų vidutinė temperatūra padidėtų puse laipsnio Celsijaus“, - sakė G.Meehlas. Jis paaiškino, jog tas pusės laipsnio atšilimas padarytų klimatą dar kontrastiškesnį, pakiltų jūros lygis, net neįvertinus ledo tirpimo. Jau praėjusį šimtmetį jūros lygis pakilo 9 cm, o kitą šimtmetį pakiltų dar nuo 9 iki maždaug 88 cm.
Visiškai ištirpę Grenlandijos ledynai jūros lygį pakeltų 7 metrais, ištirpęs Antarktidos ledo skydas - 5 metrais. Šito pakaktų, kad didesnė dalis Floridos virstų pelke, taip pat ir Bangladešas, Niujorke esanti Manheteno sala atsidurtų po vandeniu.
Kitame straipsnyje, skelbtame žurnale „Science“, Tomas Wigley sukūrė žymiai paprastesnį modelį, bet prognozė panaši. Anot jo, dabar nutraukus visas emisijas, klimatas vis tiek keistųsi taip, kad per 100 metų jūros lygis pakiltų apie 10 cm.
