Deimantas yra viena kiečiausių mūsų naudojamų medžiagų. Deimantai pramonėje naudojami pjovimui ir šlifavimui. Įskaitant ir deimantų pramonę – deimantai yra šlifuojami ir deimantų dulkėmis. Todėl kinų išradimas skamba kaip neįtikėtina svajonė.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Įsivaizduokite stiklą, kuris niekada nesusibraižytų. Dažnai subraižote savo telefono ekraną? Tai būtų praeitis. Toks stiklas dar labiau praverstų elektronikoje ir moksle. Bet kaip sukurti tokio kietumo stiklą?
Atrodo, kinų mokslininkams pavyko. Jie eksperimentavo su įvairiomis anglies formomis ir sukūrė medžiagą, kurią pavadino AM-III. Nors mokslininkai laiko AM-III stiklu, ši medžiaga turi nemažai bendro su deimantais, nes didžiąją jos dalį sudaro būtent anglies atomai. Skirtumas tas, kad deimante anglies atomai sudaro tobulai tvarkingą struktūrą, o mikroskopu patyrinėję AM-III pastebėtumėte, kad ten anglies atomai yra išsidėstę labai netvarkingai.
Kieta nekristalinė arba amorfinė medžiaga – taip galima apibūdinti AM-III. Amorfinės medžiagos mums yra gerai pažįstamos – daugelis plastikų yra amorfinės medžiagos. Kaip ir, beje, stiklas, kurį naudojame nuolat.
AM-III kietumas Vickerso skalėje siekia 113 GPa. Palyginimui, negrūdintas plienas yra apie 9 GPa, deimantai – 70-100 GPa. Taigi, AM-III yra kietesnė už deimantą. Mokslininkai tai patikrino – AM-III gali įbrėžti deimanto paviršių.
Tiesa, telefonų problemų AM-III neišspręs – bent jau kol kas ši medžiaga nėra skaidri. Kita vertus, kitos AM-III savybės verčia mokslininkus manyti, kad ši medžiaga praverstų puslaidininkių pramonei. Ji galėtų būti panaudota saulės jėgainių gamyboje.
Paieška archyve
