Baltosios nykštukės – į Saulę panašių žvaigždžių liekanos – kartais sprogsta kaip supernovos. Tam reikia, kad nykštukės masė išaugtų virš vadinamosios Chandrasekharo ribos, arba 1,4 Saulės masių. Tai nutikti gali dviem būdais: arba susijungiant dviem baltosioms nykštukėms, arba nykštukei prisirijus medžiagos iš kompanionės dvinarėje sistemoje.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Dabar, panašu, pirmą kartą aptikta sistema, galinti netrukus (astronomiškai šnekant) įvykdyti antrąją sąlygą. Kaltininkė yra žvaigždė HD 265435, patekusi į kosminio teleskopo TESS stebėjimų lauką.
TESS skirtas egzoplanetų paieškai, matuojant žvaigždžių pritemimus, planetoms praskrendant per jų diskus. Visgi jautrumas, reikalingas tokiems tyrimams, naudingas ir siekiant aptikti žvaigždės šviesio pokyčius dėl kitų priežasčių.
HD 265435 šviesis kinta per stipriai ir per daug tolygiai, kad galėtų būti planetos signalas, o ir žvaigždės šalia nematyti. Vienintelis logiškas sprendimas, paaiškinantis stebėjimų duomenis – žvaigždė yra ištempta į lašo formą nematomos kompanionės. Kai į mus žvaigždė atsisuka vienu ar kitu galu, matomas mažesnis šviesis, o kai atsisuka ištemptu šonu – didesnis.
Kas galėtų būti ta kompanionė? Išmatavę žvaigždės masę bei orbitos periodą, tyrėjai apskaičiavo, kad jos porininkės masė siekia apie 1,05 Saulės masės, taigi yra baltoji nykštukė; jei tai būtų įprasta žvaigždė, jos šviesis nustelbtų HD 265435 šviesį, o neutroninės žvaigždės ir juodosios skylės tokios mažos nebūna.
Abiejų žvaigždžių masių suma siekia maždaug 1,65 Saulės masės, taigi viršija Chandrasekharo ribą. Žvaigždės skrieja labai arti viena kitos, vieną ratą apsuka per 100 minučių. Deformacija ir greitas judėjimas reiškia, kad sistema spinduliuoja gravitacines bangas, o jos orbitos periodas mažėja. Per 70 milijonų metų žvaigždės turėtų susijungti į vieną ir greičiausiai įvyks supernovos sprogimas.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.
Paieška archyve
