Kadangi 3D spausdinimas ir toliau keičia pasaulį, įmonės tvirtai nusprendė pakeisti mėsos pramonę. Nesvarbu, ar tai leistų apsaugoti daugiau gyvūnų ir nebebūti tiek priklausomais nuo gyvulininkystės pramonės, ar tiesiog būti pirmaisiais greitai besiplečiančioje rinkoje, mokslininkai skuba laboratorijose užaugintą, 3D spausdintuvu atspausdintą mėsą išleisti plačiu mastu.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Bet jei (arba kai) tai pagaliau įvyks, ar jūs iškeisite tradicinę mėsą į spausdintą?
Kai kuriose vietovėse ji jau parduodama. Singapūro gyventojai gali užsisakyti laboratorijoje užaugintos vištienos tiesiai į savo namus dėl Kalifornijos startuolio „Eat Just“ ir pristatymo platformos „Foodpanda“. Restoranas Tel Avive klasikinius patiekalus ruošia su laboratorijoje užauginta vištiena.
Šios iš gyvūnų ląstelių sukuriamos mėsos alternatyvos tinka tiek mėsos mėgėjams, tiek veganams. Maistas, kurio skonis ir išvaizda yra kaip mėsos, neteršia aplinkos ir nežaloja gyvūnų.
Šiai mėsai sukurti jie naudoja karvių kamienines ląsteles (paimtas užmigdžius gyvūną) arba vištienos kiaušinius, kuriuos galima užauginti iki norimo produkto. Kai jie išaugs į valgomąjį audinį, jie bus naudojami kuriant rašalo formą, kurią 3D spausdintuvas panaudos, kad susluoksniuotų ją į normaliai atrodantį maistą. Tokiu būdu mokslininkai sukūrė viską – nuo vištienos mėsainių iki pilnų kepsnių, ir jie tvirtina, kad mėsos skonis bus toks pat geras kaip ir tradicinės.
Tačiau, prieš jai užvaldant maisto rinką, mokslininkai turės įtikinti vartotojus.
Vertinimo komisija vis dar nėra tikra, ar žmonės pereis prie laboratorijose užaugintų alternatyvų. 2018 m., kai technologija buvo kur kas mažiau išvystyta, 29 proc. JK ir JAV vartotojų „Surveygoo“ atliktoje apklausoje teigė, kad jie valgytų laboratorijoje užaugintą mėsą, o 60 proc. veganų norėtų ją išbandyti.
Daugeliu atvejų atrodo, kad mėsa, sukurta neskerdžiant gyvūnų, gali įtikinti etiškai atsakingus vartotojus, tačiau kai kurie vis dar yra abejojantys. 2020 m. atliktas tyrimas parodė, kad 72 proc. Australijos Z kartos (18–25 m. amžiaus žmonių), nors ir išreiškė susirūpinimą aplinka, nėra pasirengę priimti laboratorijoje užaugintą mėsą.
„Laboratorijoje užauginta mėsa ir kitos alternatyvos yra svarbios, nes jos gali padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir sudaryti geresnes sąlygas gyvūnams, – teigė dr. Diana Bogueva, Sidnėjaus universiteto tyrėja ir vadovaujanti mokslininkė. – Tačiau jei laboratorijoje užauginta mėsa pakeis gyvulinius baltymus, ji turės emociškai ir intelektualiai patikti Z kartos vartotojams.“
Įmonės ketina sparčiau kurti naujus produktus. Neseniai prognozuota, kad iki 2040 m. laboratorijoje užauginta mėsa sudarys 35 proc. mėsos produktų ir artimiausiu metu paklausa sparčiai augs. Daugeliu atvejų procesas vis dar kenčia nuo matavimo problemų, ir dar reikia išsiaiškinti, ar įmonės gali sukurti autentiškas mėsos savybes, kurios įtikins vartotojus atsisakyti mėgstamo maisto.
Tačiau labai gali būti, kad Z karta bus laboratorijoje užaugintų produktų karta, o daugelis mėsos mylėtojų ir veganų šią technologiją pasitiks išskėstomis rankomis.
