Evoliucija – tai populiacijos savybių kitimas, paremtas išlikimo galimybėmis. Išlieka ir genus ateities kartoms perduoda stipriausieji. Taip buvo suformuotas ir šiuolaikinis žmogus, bet evoliucija nesustojo. Evoliucija bėgėjasi, nors dabar ją formuoja jau ne genetiniai pokyčiai.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Didžiąją žmonių istorijos dalį evoliuciją vienaip ar kitaip formavo genai. Geresnius genus turintis žmogus buvo stipresnis, lengviau išgyvendavo ligas, buvo sėkmingesnis medžiotojas. Toks žmogus turėjo geresnes galimybes tuos genus perduoti vaikams. Toks žmogus taip pat turėjo geresnį antros pusės pasirinkimą, todėl jo palikuonys galėjo turėti geriausią įmanomą genų rinkinį.
Tai – labai primityvus evoliucijos žingsnelio paaiškinimas. Evoliuciją visada formavo ir aplinka. Kažkada geras medžiotojas buvo labai vertingas partneris, vėliau – geras žemdirbys. Tačiau Meino universiteto mokslininkai teigia, kad dabar pagrindinis evoliucijos variklis yra kultūra. Ką tai reiškia?
Zachas Woodas, vienas iš tyrimo autorių, pasitelkė paprastą pavyzdį. Kai plinta koks nors virusas, žmonės anksčiau ar vėliau jam išsiugdo imunitetą. Infekciją išgyvena tik stipriausi žmonės, kurių genuose užkoduota stipri imuninė sistema. Bet dabar turime vakcinas ir vaistus – infekcijas išgyvena patys įvairiausi žmonės ir tai net nėra faktorius, renkantis su kuo norima palikuonims perduoti savo genetinę medžiagą.
Apskritai, žmonių poravimasis jau seniai yra sukultūrintas ir nebūtinai yra paremtas fiziologiniais faktoriais. Savo genus ateičiai perduoda sveiki ir ligoti, fiziškai stiprūs ir silpni, prisitaikę ir atstumti. Charlesas Darwinas, dažnai vadinamas evoliucijos tėvu, teigė, kad elgesys irgi gali būti perduodamas iš kartos į kartą. Ir jis taip pat formuoja evoliucijos eigą. Pavyzdžiui, jei moteris yra talentinga maisto rinkėja, ji šį įgūdį gali perduoti savo dukrai, kurios šansai išgyventi tampa geresni.
Naujame tyrime mokslininkai rašo, kad kažkuriuo metu istorija ir kultūra tapo svarbesniu žmogaus evoliucijos formavimo faktoriumi nei DNR. Dar daugiau – tai didina žmonių evoliucijos greitį.
Genus žmogus gauna iš dviejų žmonių – savo tėvų. Tuo tarpu kultūros vienija didžiules žmonių grupes. Komunikacijų technologijos (ypač internetas), žmonių mobilumas ir naujos socialinės normos leidžia kultūrų bruožams plisti labai toli. Jūsų asmeninė kultūra buvo suformuota daugybės žmonių. Ir jūsų palikuonių kultūrą formuosite ne tik jūs.
Kultūrinė evoliucija turės įtakos ir genams. Kadaise socialinės normos ribojo žmonių poros paieškas. Nemažoje pasaulio dalyje santuokos vis dar yra sutariamos iš anksto jaunųjų tėvų. Tačiau Vakaruose tokių normų jau nebelieka. Todėl žmogaus evoliucija greitėja.
