Ji nematoma, užpildo visą erdvę, o jos gravitacinė stūmio jėga spartina Visatos plėtrą. „Tamsiąją energiją“ astrofizikai atrado 1998 m. Jie tyrinėjo 1A tipo supernovas – žvaigždžių sprogimus, kurie, kaip manoma, paskleidžia fiksuotą energijos kiekį ir rusena standartiniu šviesumu kaip kosminė 100W lemputė, rašo „Science Focus“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Tačiau iškilo netikėta problema – tolimiausios supernovos buvo ne tokios ryškios kaip tikėtasi. Kosminė plėtra paspartėjo, nustumdama jas tolyn.
Tuo metu, kaip manoma, vienintelė plačiojoje Visatoje veikusi jėga buvo gravitacija, veikianti kaip nematomas tinklas tarp galaktikų ir stabdantis kosminę plėtrą.
Atradimas, kad kosmoso plėtra greitėja, apstulbino kosmologus, kurie buvo priversti pripažinti medžiagos, sudarančios net du trečdalius visatos masės energijos, egzistavimą. Ši „tamsioji energija“ nurungė gravitaciją ir maždaug prieš penkis milijardus metų perėmė visatos kontrolę.
Tikėtina, kad tamsioji energija yra kosmologinė konstanta, savaiminė kosmoso stūma. Tokia stūma gali atsirasti dėl kvantinės energijos svyravimų vakuume.
Tačiau kai kvantinė teorija, geriausia submikroskopinio pasaulio teorija, pritaikoma vakuumui, teoretikai prognozuoja energijos tankį, kuris yra 10 su 120 nulių kartų didesnis už tamsiosios energijos tankį – tai yra didžiausias neatitikimas tarp prognozės ir stebėjimo rezultatų mokslo istorijoje.
Galima manyti, kad šio neatitikimo neliks, kai pagaliau pavyks sujungti kvantinę teoriją su Einšteino gravitacijos teorija. O kol kas gali padėti kosminiai eksperimentai. 2022 m. Europos kosmoso agentūra ketina pradėti misiją „Euclid“, kurios metu bus siekiama išmatuoti, kaip tamsioji energija kinta, priklausomai nuo kosminio laiko, tikintis, kad tai bus esminis atradimas, sprendžiant didžiausią mokslo galvosūkį.
