Siekdama daugiau sužinoti apie Raudonąją planetą, mokslininkų komanda tiria debesis, kurie susiformavo anksčiau ir aukščiau nei tikėtasi, rašo NASA.
Debesuotų dienų plonoje, sausoje Marso atmosferoje pasitaiko retai. Debesys paprastai susiformuoja ties planetos pusiauju šalčiausiu metų laiku, kai Marsas labiausiai nutolsta nuo Saulės, skriedamas savo ovalo formos orbita. Tačiau prieš vienus pilnus Marso metus – dvejus Žemės metus – mokslininkai pastebėjo, kad virš NASA marsaeigio „Curiosity“ anksčiau nei tikėtasi ėmė formuotis debesys.
Šiais metais jie buvo pasirengę pradėti dokumentuoti šiuos „ankstyvuosius“ debesis nuo to momento, kai jie pirmą kartą pasirodė sausio pabaigoje. Rezultatas – ledo kristalų kupini minkšti pūkuoti debesys, besileidžiančios saulės spinduliuose sužėrėję akiai malonia šviesa. Tačiau šie įspūdingi vaizdai ne vien kelia pasigėrėjimą, jie padeda mokslininkams suprasti, kaip Marse susidaro debesys ir kuo šie nauji debesys skiriasi nuo ankstesnių.
Tiesą sakant, „Curiosity“ komanda jau padarė vieną naują atradimą: ankstyvieji debesys susiformavo didesniame aukštyje nei įprastai. Debesys Marse dažniausiai tvyro ne daugiau kaip 60 km aukštyje ir būna sudaryti iš vandens ledo. Tačiau debesys, kuriuos užfiksavo „Curiosity“, susiformavo didesniame aukštyje, kur labai šalta, o tai rodo, kad jie greičiausiai yra sudaryti iš sušalusio anglies dioksido arba sauso ledo. Mokslininkai ieško subtilių užuominų, kurios padėtų nustatyti debesų aukštį, todėl prireiks detalesnės analizės, kad būtų galima tiksliai pasakyti, kuriuose „Curiosity“ vaizduose matyti vandens ledo debesys, o kuriuose – sauso ledo debesys.
Šie vakariniai debesys, dar vadinami „noctilucent“ (lot. „šviečiantys naktyje“), išryškėja tuomet, kai prisipildo kristalų, o saulei nusileidus žemiau jų, patamsėja. Tai tik vienas iš mokslininkų naudojamų būdų jų aukščiui apskaičiuoti.