Mokslininkai sukūrė patį intensyviausią lazerį. Šviesos spindulys yra 1023 W/cm2 intensyvumo, kuris yra lygus viso Saulės šviesingumo sutelkimui į mažo biuro stalo plotą. Taip, tokiomis sąlygomis rašomasis stalas būtų visiškai sunaikintas.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Šis pasiekimas, apie kurį pranešta žurnale „Optica“, yra daugiau nei 10 kartų geresnis už ankstesnį didžiausią intensyvumą, pasiektą 2004 m. Mičigano universitete. Norint sukurti itin intensyvų lazerio spindulį, reikia dviejų svarbiausių dalykų – labai galingo lazerio ir gebėjimo jį sutelkti į labai mažą plotą. Pietų Korėjos pagrindinio mokslo instituto (IBS) Reliatyvistinio lazerio mokslo centro (CoReLS) komandai pavyko tai padaryti.
Jie naudojo pulsuojantį lazerį, kurio galia siekė 4 petavatus (1015 arba 1 000 trilijonų vatų). Tai yra vienas galingiausių pasaulyje lazerių, ir tyrėjai jau galvoja apie 1000 kartų galingesnį.
Sukurti galingus lazerius savaime yra didelis projektas, tačiau sukoncentruoti lazerį mažame plote yra dar didesnė užduotis. Lazerio spindulys negali nei kiek išsikraipyti, nes net mažas iškraipymas gali turėti didelį poveikį. Komanda naudojo ne ašinį parabolinį veidrodį, kad sutelktų 28 centimetrų lazerio spindulį į maždaug 1,1 mikrono plotą. Tas plotas yra mažesnis už bakterijos, tokios kaip žarninė lazdelė, paviršių.
Net turint labai sudėtingą įrangą, oro turbulencija ir spindulio nukreipimas gali pakeisti didžiausią intensyvumą maždaug 20 proc. Šios variacijos intensyvumas yra dvigubai didesnis nei Mičigano universiteto 2004 m. sukurto lazerio.
Šis pasiekimas džiugina ne tik techniniu požiūriu. Sukūrus tokį intensyvų lazerį galima ištirti ekstremalius fizikinius reiškinius pačiame dalelių fizikos ir astrofizikos krašte.
„Šis darbas parodė, kad „CoReLS PW“ lazeris yra galingiausias lazeris pasaulyje, – sakė „CoReLS“ direktorius, profesorius Nam Chang Hee. – Turėdami didžiausią kada nors pasiektą lazerio intensyvumą, galime įveikti sunkumus naujose sudėtingose eksperimentinio mokslo srityse, ypač stipriame kvantinės elektrodinamikos (QED) lauke, kuriame daugiausia veikė tik teoretikai. Nelinijinėje sistemoje galime ištirti naujas elektronų-fotonų sklaidos („Compton“ sklaidos) ir fotonų – fotonų sklaidos („Breit-Wheeler“ proceso) fizikines problemas. Tokio pobūdžio tyrimai yra tiesiogiai susiję su įvairiais astrofizikiniais reiškiniais, vykstančiais visatoje, ir gali padėti mums toliau plėsti savo žinių akiratį.“
Paieška archyve
