Galaktikos juda vienos kitų atžvilgiu; kartais priartėja taip arti, kad pagauna viena kitą ir nebepaleidžia, o susijungia į vieną darinį. Susijungia ir jų centruose esančios supermasyvios juodosios skylės, tačiau tam reikia daugiau laiko. Tai kurį laiką po susiliejimo galaktika turi du branduolius.
© NASA, ESA, and J. Olmsted (STScI)
Susiliejimas taip pat sujaukia dujas galaktikoje, dalis jų gali nukristi prie juodųjų skylių ir sukurti aktyvius branduolius. Visgi kol kas aptikti galaktiką su dviem aktyviais branduoliais, kuriuos skiria mažiau nei keletas kiloparsekų, niekam nepavyko (atstumas nuo Saulės iki Galaktikos centro yra aštuoni kiloparsekai, tad tokie palyginus netolimi aktyvūs branduoliai yra jau gana vėlyva susiliejimo stadija). Bet dabar paskelbta apie net du tokius dvigubus kvazarus.
Atrastų kvazarų spinduliuotė iki mūsų keliavo daugiau nei 10 milijardų metų. Atstumai tarp jų dangaus skliaute yra mažesni nei viena kampinė sekundė, tad jiems aptikti ir atskirti reikėjo pasitelkti naujovišką analizės metodą, paremtą astrometrija – labai tiksliu objekto padėties danguje fiksavimu.
Nors aptikimui naudotas teleskopas negali išskirti taip arti esančių objektų, astronomams pavyko nustatyti, kad kvazaro žybsniai – kartais nutinkantys pašviesėjimai – sklinda iš truputį skirtingų vietų. Vienas iš dviejų atradimų patvirtintas daug didesnę erdvinę skyrą turinčiu teleskopu. Pastarasis teleskopas netinkamams objektų paieškoms, nes jo stebėjimo laukas labai mažas.
Skaičiuojama, kad tolimoje Visatoje tūkstančiui aktyvių galaktikų turėtų tekti viena su dvigubu branduoliu; naujasis metodas padės jas aptikti greičiau ir efektyviau.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.
