Nepaprastai energinga šviesa iš kosmoso yra nepaaiškinamas astrofizikos stebuklas, o dabar mokslininkai pastebėjo, kad ši šviesa, vadinama gama spinduliais, yra didesnės energijos nei bet kada anksčiau.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Mokslininkai gegužės 17 d. žurnale „Nature“ paskelbė pastebėję daugiau kaip 530 gama spindulių, kurių energija viršija 0,1 kvadrilijono elektronvoltų. Didžiausios aptiktos energijos gama spindulys buvo apie 1,4 kvadrilijono elektronvoltų. Palyginimui, didžiausio Žemėje greitintuvo – Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo – protonai siekia vos trilijonus elektronvoltų. Anksčiau žinomo energingiausio gama spindulio energija siekė kiek mažiau nei kvadrilijoną elektronvoltų.
Iš viso mokslininkai pastebėjo 12 gama spindulių karštųjų taškų, užsimindami, kad Paukščių tako galaktika slepia galingus kosminių dalelių greitintuvus. Kad gama spinduliai pasiektų tokias energijas, elektromagnetiniai laukai pirmiausia turi sužadinti įkrautas daleles, t. y. protonus arba elektronus, iki milžiniško greičio. Tada šios dalelės gali sukurti energingus gama spindulius, pavyzdžiui, kai protonai sąveikauja su kita erdvėje esančia medžiaga.
Mokslininkai dar nėra tikri, kokia aplinka yra pakankamai galinga, kad galėtų sukurti šviesą, kurios energija siekia daugiau nei kvadrilijoną elektronvoltų. Tačiau nauji stebėjimai rodo dvi galimybes. Vienas karštasis taškas buvo susijęs su audringomis sprogusios žvaigždės liekanomis. Kitas galimas šaltinis buvo regionas, kuriame formuojasi masyvios žvaigždės, šio proceso metu išskirdamos intensyvius vėjus.
