Sakoma, nieko nėra pastoviau už kintamumą. Gali būti, kad ir Visatos plėtimąsi aprašanti Habble'o konstanta nėra išimtis.
Tarptautinė tyrėjų komanda analizavo daugiau nei 1000 supernovų sprogimų duomenų bazę ir aptiko, kad visatos plėtimosi modeliai geriausiai atitinka duomenis tada, kai įtraukiama nauja, nuo laiko priklausanti variacija. Jei su kokybiškesniais Subaru Teleskopo ir kitų observatorijų duomenimis rezultatai bus patvirtinti, šie rezultatai gali būti dar nežinomos kosminiu mastui veikiančios fizikos užuomina.
Schematiškas visatos plėtimosi kitimo per jos istoriją vaizdas © NAOJ
Prieš daugiau nei 90 metų Edwino Hubble'o atlikti stebėjimai, rodantys Visatos plėtimąsi, tebelieka modernios astrofizikos kertiniu akmeniu. Bet įsigilinus į Visatos plėtimosi skirtingais istorijos etapais skaičiavimus, mokslininkams sunkiai sekasi teorinius modelius suderinti su stebėjimų duomenimis.
Spręsdama šią problemą, Maria Dainotti (Japonijos SOKENDAI nacionalinės astronomijos observatorijos asist. prof. ir JAV kosmoso mokslų instituto mokslinė bendradarbė) vadovaujama komanda analizavo 1048 supernovų, sprogusių skirtingais visatos istorijos momentais, katalogą. Mokslininkai pastebėjo, kad tarus, jog jeigu viena lygties konstanta – Habbl'o konstanta – laikui bėgant kinta, tuomet teoriniai modeliai atitinka stebėjimus.
Yra keli galimi Hubble'o konstantos kitimo paaiškinimai. Tikėtina, bet nuobodi galimybė – duomenyse yra stebėjimo šališkumas. Siekdami ištaisyti galimus šališkumus, astronomai Subaru teleskopo Hyper Suprime-Cam didesniame plote stebi blyškesnes supernovas. Šiuo instrumentu gauti duomenys padidins ankstyvos visatos stebėtų supernovų imtį ir sumažins duomenų neužtikrintumą.
Bet jeigu tolesni tyrimai patvirtins, kad Hubble'o konstanta iš tiesų kinta, tuomet kils klausimas, kas šį pokytį sukelia. Norint atsakyti į šį klausimą, gali prisireikti naujos, ar bent modifikuotos astrofizikos versijos.
„National Institutes of Natural Sciences“ / scitechdaily.com
Nuoroda: „On the Hubble Constant Tension in the SNe Ia Pantheon Sample“ by M. G. Dainotti, B. De Simone, T. Schiavone, G. Montani, E. Rinaldiand G. Lambiase, 17 May 2021, Astrophysical Journal.
DOI: 10.3847/1538-4357/abeb73
Paieška archyve
