Mokslininkai žino, kad egzistuoja ryšys tarp rūkymo ir plaučių vėžio, sėdimo gyvenimo būdo ir širdies ligų, „Facebook“ ir depresijos.
Tiesą sakant, visi socialiniai tinklai taip veikia. Didesnis dėmesys „Facebook“ skiriamas todėl, kad kompanijos vadovas Markas Zuckerbergas ketina sukurti naują „Instagram“ versiją vaikams iki 13 metų amžiaus. Ar vaikams reikia pasinerti į socialinius tinklus, kai juose – daug veidmainystės, skaitmeniniais įrankiais sukurtų grožio standartų, netikrų naujienų, baimės kurstymo ir rietenų?
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Psichologijos profesorius Jeanas Twengeas teigia, kad ryšys tarp socialinių tinklų ir depresijos yra akivaizdus. Pasak jo, visi tiksliausi, didžiausios apimties tyrimai rodo, kad tie paaugliai, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia daugiausiai laiko, dažniau kenčia nuo depresijos ir apskritai nėra laimingi. „Facebook“ įkūrėjas teigia, kad šie duomenys greičiausiai nėra tikslūs ar galutiniai. Ar paaugliai yra nelaimingi dėl socialinių tinklų? Ar socialiniuose tinkluose praleidžia daug laiko dėl to, kad yra nelaimingi?
Tuo tarpu profesorė Melissa Hunt teigia, kad socialiniai tinklai sukurti taip, kad rūpinimasis naudotojų protine sveikata pakenktų jų veikimo modeliui. Socialiniai tinklai, ypač „Facebook“ bei „Instagram“, skatina sekti nepažįstamuosius, pasyviai slinkti per informacijos puslapius, žiūrėti retušuotas nuotraukas. Jie siekia prirakinti dėmesį prie turinio, kuris dažnai nėra sveikas. Būtų sveikiau socialiniuose tinkluose praleisti mažiau laiko, bet taip Zuckerbergas uždirbtų mažiau pinigų.
Mokslininkai teigia, kad nėra girdėję apie išsamius „Facebook“ tyrimus apie naudotojų protinę sveikatą ir socialinių tinklų poveikį jai. Jiems tai nėra labai įdomu. Ir dabar kai JAV įstatymų leidėjai ir vykdytojai prašo Zuckerbergą nepaleisti naujos „Instagram“ versijos jauniems vaikams, „Facebook“ vadovas tik gūžčioja pečiais – „Nemanau, kad tyrimai šia tema, yra baigtiniai“.
