Kelionė iš Niujorko į Los Andželą trunka apie 6 valandas, bet ateityje ji galėtų būti net 12 kartų trumpesnė.
„Concorde“ - viršgarsinis keleivinis lėktuvas, naudotas 1976-2003 metais
© Eduard Marmet (CC BY-SA 3.0) | commons.wikimedia.org
Centrinės Floridos universiteto mokslininkai kuria naują lėktuvų variklių sistemą, skirtą itin greitiems orlaiviams. Sukurti labai greitą, bet kartu ir saugų, patogų ir ekonomišką lėktuvą yra nepaprastai sudėtinga. Dalis problemų, žinoma, yra susiję su medžiagomis ir aerodinamika. Bet varikliai irgi yra tikras galvosūkis. Kaip sukurti tokį variklį, kuris sudarytų pakankamus oro srautus net ir skriejant greičiau už garsą, kad išlaikytų orlaivį ore?
Mokslininkai dabar tobulina itin greitos detonacijos technologiją, kuri, kaip manoma, leis kurti hipergarsinius lėktuvus. Teoriškai tokie varikliai leistų skristi 6-17 Machų greičiu (iki 20 992 km/val.) Mokslininkams pavyko sukurti hipergarsinę degimo kamerą, kurioje išlaikoma ilgesnė detonacijos banga. Net tris sekundes išlaikoma detonacijos banga užtikrina labai stabilų variklio veikimą net ir skriejant tokiu milžinišku greičiu. Be to, tai padeda palaikyti aukštesnę galią sudeginant mažiau degalų.
Tai yra pirmasis kartas, kai mokslininkams pavyko eksperimentais stabilizuoti detonacijos bangą iki tokio lygio. Mokslininkai šį pasiekimą vadina prilygstančiu „sprogimo sušaldymui fizinėje erdvėje“. Mažų mažiausiai tai padės tirti lėktuvų variklių detonacijos procesus ir gerinti jų efektyvumą.
Mokslininkai teigia, kad šis pasiekimas leis iš arčiau tirti detonaciją. Tai gali turėti didelės įtakos ne tik lėktuvams, bet ir erdvėlaiviams. Ir kas žino – gal tikrai kada nors ateityje galėsime per pusvalandį kirsti Atlanto vandenyną ar per valandą-pusantros nuskristi į Australiją.
