Kai kurios galaktikų centruose esančios supermasyvios juodosios skylės pasižymi beveik periodiškais išsiveržimais, kurių metu šviesis trumpam išauga keletą kartų.
 © MPE; optical image: DESI Legacy Imaging Surveys/D. Lang (Perimeter Institute) |
|---|
Iki šiol buvo žinomi tik du tokie objektai, o dabar atrasti dar du. Naujieji egzemplioriai aptikti netyčia, skenuojant visą dangų ir ieškant rentgeno spindulių šaltinių.
Įdomu, kad priešingai nei pirmų dviejų pavyzdžių atveju, naujųjų objektų spektrai nepanašūs į tipinius aktyvius galaktikų branduolius. Apskritai, jei ne rentgeno išsiveržimai, šios galaktikos būtų pagrįstai laikomos neaktyviomis. Tai rodo, kad išsiveržimams kilti nereikia nuolatinio medžiagos kritimo į juodąją skylę – būtent šis procesas sukuria aktyvų branduolį.
Tyrimo autorių teigimu, išsiveržimai gali kilti dėl aplink juodąją skylę besisukančios žvaigždės. Kiekvienos orbitos metu ji priartėja prie juodosios skylės, yra suspaudžiama arba netenka dalies medžiagos ir sužimba.
Toks modelis paaiškina išsiveržimų periodiškumą. Apskritai tokie reiškiniai nutinka galaktikose su palyginus mažomis centrinėmis juodosiomis skylėmis, taigi atradimas padės geriau suprasti mažiausių centrinių juodųjų skylių evoliuciją.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature“.
Paieška archyve
