Branduolinė energetika yra tai, ko reikia. Ji yra švari, nes į aplinką branduolinės jėgainės neišskiria CO2, galinga ir santykinai pigi. Tačiau dabar naudojami urano resursai irgi gali būti išsekinti. Arba šalys, eksportuojančios daugiausia urano rūdos, gali imti manipuliuoti šiuo kuru. Tačiau mokslininkai jau turi atsakymą – uraną galime sijoti iš vandens.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
80 % urano resursų yra sukoncentruota 8 šalyse. Ne visos jos mums yra draugiškos. Ne visi tie resursai gali būti lengvai transportuojami. Taigi, daug šalių net negali pasinaudoti šiomis galimybėmis. Tačiau daug urano yra vandenynuose. Tiesą sakant, mokslininkai skaičiuoja, kad pasaulio vandenynuose yra 1000 kartų daugiau urano nei sausumoje. Tik kaip jį paimti?
Naujame tyrime mokslininkai aprašė polimerinį peptidinį hidrogelį, kuris gali iš vandenyno vandens tiesiog iškošti uraną. Gerai ir tai, kad jis atsispiria vandenyno organizmams – tokios urano gaudyklės neapaugtų polipais ar kitais gyviais. Mokslininkai teigia, kad šis hidrogelis iš vandens gali išgauti pakankamai urano, kad tai būtų galima daryti pelningai.
2018 metais mokslininkai išbandė panašią sistemą ir surinko 5 gramus geltonosios urano pudros. Naujasis hidrogelis tai gali daryti dar efektyviau. Urano koncentracija vandenynuose yra labai maža, bet mokslininkai mano, kad gali sukonstruoti įrenginius, kurie efektyviai gaudys jėgainėms tinkamą uraną. Ir tam hidrogeliui sukurti panaudotos medžiagos būtų daugkartinės, todėl pats procesas būtų visiškai švarus.
Europos Sąjunga ruošiasi paskelbti branduolines jėgaines investicija į žaliąją energetiką. Mokslininkai su tuo daugiausia sutinka. Branduolinės jėgainės gali būti visiškai švarios. Žmonės baiminasi dėl saugumo, tačiau avarijos yra labai retos. Be to, šiuolaikinės technologijos jėgaines verčia dar saugesnėmis. Žinoma, saulės ir vėjo energetika turi savų privalumų, tačiau ta elektra yra labai brangi. Branduolinė energetika siūlo pigią ir aplinkai nežalingą energiją. Ypač jei kurą bus galima tiesiog žvejoti vandenynuose.
