Kopenhagos universiteto mokslininkai skelbia, kad sukūrė kompiuterinę programą, kuri 90 proc. tikslumu gali prognozuoti, ar užsikrėtimas COVID-19 konkrečiam pacientui gali baigtis mirtimi, rašo „Daily Mail“.
Asociatyvi „Pixabay“ nuotr.
Mokslininkai į programą suvedė 3944 koronavirusine infekcija užsikrėtusių danų duomenis ir davė dirbtiniam intelektui komandą ištirti jų ligos istorijas, kad nustatytų, kokie faktoriai kelia daugiausia rizikos. Nustatyta, kad, susirgus koronavirusu, mirtinos baigties tikimybę labiausiai didina aukštas kūno masės indeksas (AKMI), amžius ir lytis (vyrams rizika didesnė).
Tyrėjų komandos vadovas Madsas Nielsenas teigė, kad jų sukurta programa pateikė teisingą prognozę 90 proc. atvejų. Mokslininkų nuomone, kompiuterinė programa gali padėti sveikatos apsaugos sistemai tiksliau identifikuoti rizikos grupes ir nustatyti, kuriuos dar neužsikrėtusius žmones reikėtų skiepyti pirmiausia.
Programa taip pat gali su 80 proc. tikimybe prognozuoti, ar COVID-19 pacientui prireiks plaučių ventiliacijos. Ši prognozė taip pat paremta asmens ligos istorijos tyrimu. Didžiausi rizikos faktoriai šiuo atveju – AKMI, aukštas kraujo spaudimas, vyriška lytis, neurologinės ligos, astma, diabetas ir širdies ligos.
Reziumuodami mokslininkai apibūdino aukščiausios rizikos grupės atstovo modelį – pagyvenęs baltasis vyras su antsvoriu ir aukštu arteriniu spaudimu.
„Norime padėti ligoninėms. Pirmosios viruso bangos pradžioje medikai baiminosi, kad neužteks plaučių ventiliavimo aparatų. Su mūsų programos pagalba jie galės tiksliau prognozuoti aparatų poreikį“, – sakė profesorius M. Nielsenas.
Šiuo metu mokslininkai pildo programos duomenų banką naujais duomenimis apie COVID-19 pacientus Danijoje, o artimiausias jų tikslas – pasiekti, kad programa galėtų beveik visiškai tiksliai numatyti plaučių ventiliavimo poreikį prieš 5 dienas.
